Kiaulougė
(Nusokta ėš Šonougė)
Kiaulougė aba šonougė (luotīnėškā: Solanum nigrum) tas ī tuokis augals, muokslėškā prigolons bolbėniu augalū (Solanaceae) šeimā.
Aug daržūs, patuoriūs, pakelies, šiokšlīnūs, opiu krontūs. Kiaulougē tink muolė dėrvas, šėltas, atvėras vėitas, naparneš ėlgū sausmetiu.
Augals vėinmetis ī, lėg 70 cm augoma, smėrda. Stombris statmens, šakuots. Lapā 2,5-7 cm ėlgoma, 2-4,5 cm platoma, apaugė̄ plaukalēs.
Žėidā balti, ėšruod kap bolbės, ale mažesni, žīdia nug lėipas lėg spalė. Ved žėrnė dėdloma ougas, katras pradiuo būn žalės, vuo paskom pajuodoun.
Ciels kiaulougės kēsos trocīzna ī, ale ougas kap prisėrpst, tap jau tink jiestė. Ėš anūm taisa ougėinės, ded i pīragus. Ī liekvarstos nug drogė, karštė, vara mīžala. Tink dažīmou jouda spalva.
Nūruodas
taisītė- Juodoji kiauliauogė.
Mažeikių krašto enciklopedija. Interaktīvė.
.png){kind=small}