Konkuolīnė aba kiolkīnė ī tuokė zopė (potra), i katra ēn tuoki ėš miltu nūlipdīti konkuolā.

Anuos būn dėdlė vairuovė:

  • zacėrkīnė – taisa ėš mažū, sotarkuotas tešluos šmuotaliu;
  • leistėnie konkuolīnė, leistīnė – taisa ėš šaukšalio sokriestu konkuolu;
  • gniaužīnė, gniaužtīnė – taisa ėš ronkom sogniaužītu konkuolu;
  • švilpuokīnė – taisa ėš švilpuoku, tas ī, tuokiū ėš bolbiu ė miltu padėrbtū konkuolu;
  • kleckīnė – taisa ėš dėdliū konkuolu.

Konkuolīnē ėm miltus (tokiausē kvėitėnius, rogėnius, nuor gal būt ė žėrniu) anūs somaiša so kiaušēs, ondenio. Paskom paverd trompā so pėino. Konkuolīnė gal vėrtė ne tėktās pėinė, bet ė rasalė, so bolbėm, markās (ėšēn panašē kap makaruonīnė).