Vuolīnės sotartis

Vuolīnės sotartės – 1219 m. taikuos sotartės tarp Lietovuos, Deltovuos, Žemaitėjės ėr kėtū žėmiu konėgākštiu so Volīnės didlioujo konėgākšte Romano Mstėslavėčiom našlies Romanovas bei anuos sūnū Danėjieleus Halėtietiaus ėr Vasīlkas. Sodarīta Volīnės Vladėmīre.

Istuorėjė

Volīnės sotartė trompā aprašė Ipatėjaus mētraštis. Vagol šiū metraštė, sotartė sodarė: pėnkė vė̄riausė Lietovuos konėgākštē (Žėvėnbuds, Daujuots, anuo bruolis Vilėgaila, Dausprūngs ėr anuo bruolis Mindaugs), Žemaitiu konėgaikštē (Erdvils, Vīkints), Deltuvuos konėgaikštē Bulaitē ė Ruškaitiu atstuovā. Sotartės galiuojė maždaug lėgė 1238 m. Mėslėnama, ka šiuo sotartie mėnėmū žėmiu konėgākštē īsėpareiguojė padiet] Vuolīnės konėgākštīstē gīntėis nu Lenkėjas ė Černėguovaus konėgākštiu, katrie prėtėndava ī Vuolīnės suosta, Vuolīnės konėgākšīē īsėpareiguojė netrogdītė Lietovuos polėtėnės ītakas stėpriejėmou Jouduojuo Rosėjuo, prėklausantiuo Vuolīn's konėgaikštīstē.

Reikšmie

Vuolīnės sotartės – pėrms patėkėms istuorinis fakts, kad XIII a. pradiuo jau gīvāv Lietovuos žėmiu konfederacėjė, pėrmāsis žėnuoms besikorėntiuos Lietovuos valstībės dėplomātinis akts ėr svarbos istuorinis šaltėnis. Remdamāsis sutartīm ėr kėtās istuorėjas šaltėnēs istuorėks Edvards Gudavėčios apītėkrė nostātė minėmū konėgaikštiu ėr anū gropiu vāldas, anū santīkios. Sotartis atspīnd dėdiejantė Lietovuos žėmiu konfederacėjs ītak Vėdor' ėr Rītū Euruopas šiaurinie dalī, akėvaizdē ruod, ka XIII o. pėrmāsēs dešīmtmetēs konfederacėj sugebiej ne tėk gīntėis, rėngt' žīgios ī grētėmas šalis, bet ėr pliēstė dėplomatėn veikla.

Šaltėnē

Rimantas Jasas, Vytautas Spečiūnas "Lietuvos-Voluinės sutartis".