Varlēgīvē

Varlēgīvē, retsīkēs da vadėnamė amfibėjuom, īr stoumenėniu gīviu klasė. Vėsė ėšlėkė varlēgīvē prigol Lissamphibia subklasē. Varlēgīvē tonkē gīven pri ondėns, mėškūs, mediūs, pu žemė.

Pėivėnė varlie (Rana temporaria), tonkiausē Žemaitėjuo paplėtės varlēgīvis.

Varlēgīvē palē būrius tuoliau skėrstuomė šėtēp[1]:

2022 m. bėrželė 13 d. doumenėm, īr žėnuoma 8479 varlēgīviu rūšiū, katrū tarpė 88% īr Anura.[1] Varlēgīvė dėdoms gal būt terp 7,7 mm (Paedophryne amauensis) ė 1.8 m (Andrias sligoi), ale Perma čieso bova dėdesniū varlēgīviu - kūna ėlgoms galiejė prigautė 9 metros.

Lietovuo ė Žemaitėjuo īr 13 rūšiu varlēgīviu (dvė rūšė oudegoutu varlēgīviu ė 11 rūšiu beouegiu varlēgīviu).

ŠaltenēKeisti