Vīdūns
Vīdūns (gėmė̄s kap Vilgelms Stuoruosta, vuokīškā: Wilhelm Storost; 1868 m. kuova 22 d. Juonātiūs, Šėlotės kraštė – 1953 m. vasarė 20 d. Detmoldė, Vuokītėjuo) bova nug Mažuosės Lietovuos kėlėma fėliuosops, rašītuos, koltūrėninks.
Gėmė Vīdūns evangelėku pastuorė šėimuo. Muokės Vuokītėjuo, Greifsvalda, Halės, Leipcėga, Berlīna onėversėtetūs, ėšsimuokslėna fėliuosopėjuo, vieras, koltūras, mena, gomtuos muokslūs, pramuoka onglu, proncūzu, sanskrėta kalbas. Pargrīžė̄s i tievīnė, Vīdūns dėrba muokītuojo Kintūs, vuo 1892 m. ėsikielė muokītuojautė i Tilžė. Vīdūns tou sīkio dėdlē uokatėjė lietovius gėiduotė lietovėškas gėismės, ons rėngė dainiu švėntės, vaidėnėmus, leida žornalus, skaitė paskaitas aplė svēka gīvenėma, dūšės rēkalus. Liuob lonkīstėis ė Dėdliuojuo Lietovuo, 1923 m. dėrba Telšiu muokītuoju semėnarėjuo. Ožiejus naciams, Vīdūns bova soėmts. Paskom palēsts, bet ēnont vainā, torėjė 1944 m. trauktėis i Vuokītėjė. Anuo ė pasimėrė. Vīdūns bova pavēkts antroposuopėjės idieju Vokītėjuo, ė palē anas kūrė sava gīvenėma fėliuosopėjė. Ons māstė aplė svieta, žmuogaus dūšės sāronga, nuorėjė atgaivintė senuobės baltu viera, dėdlē duomėjės indu māstīmo ė goldė „Bhagavadgīta“. Agėtava žmuonis ož svēka gīvenėma būda (vegetarėzma, absitinencėjė, asketizma), ragėna koltūras pakėlėmou.