Taks ī tuokė vėita, par katra nūlatuos vākšta žmuonis; kel's. Tako paprastā šauka tiktās žmuoniū ėšvākštiuota trasa, vuo vėita mašėnuom, ratam važioutė ī kel’s aba plėnts. Paprastausis taks ī ont žemės ėšmindīta vėita, katruo nug tonkaus mindīma nabaug aba silpnā aug žuolės. Taks palėik tiktās kap anou ėlgā ī nūlatuos vākštiuon i ta patė vėita. Geresnis taks būs pabarstīts smiltėm, skalda, šlapesniūs vėitūs ėšdiets kūlēs, šakuom.

Taks

Takā palėik vėsamė, kamė gīen žmuonis – kėimė, suoduo, takā ved terp nomū, prī opiu, ežerū, i ganīklas, pėivas. Kap katrūs vėitūs (medies, kalnūs, pelkies) tonkē kėtuokiu keliū ė nie, tėktās takā. Miestūs takā tonkiausē būn ėškluoti plintalėm, aspalto ė palėik šalėgatvēs, bet terp nomū, žaliūsiūs pluotūs ėšlėik ė žmuoniū ėšminti takā.