Tītovienu vėinuolīns
Tītovienu vėinuolīns īr bernardėnu vėinuolīns Žemaitėjuo, Tītovienu miestali, šalep Tītovuos opalė ė Švt. Panelės Marėjės bažnīčės. Tas vėinuolīns īr vėins ėš glavniausiu baruoka arkėtektūras pavelda uobjektu vėsuo Lietovuo. Vėinuolīna sodara aplėnkō vėdėni kėima ėšdiestīts gīvenamasā kuompleksos, vuo vėdor kėima - Krėstaus laiptu kuoplīčė. Pakraštious īr ūkėnė bodīnkā. Īr palėkosės senuobėnės freskas, sakralėnė mena pamėnklā.
Istuorėjė taisītė
Tītovienu vėinuolīns pradiets dėrbtė 1618 metās, čiuonās Andriaus Valavėčė pakvėistū bernardėnu vėinuoliu. XVIII omžiō pastatīdėnta Šv. Jorgė kuoplīčė, dėrba muokīkla puonu vākams. Pu 1863 m. sokėlėma cara valdžė vėinuolīna oždarė, vėinuolē ėšvīka i Kretinga. Tarībėnie gadīnie čėštās veikė teknėkoms. 2012 m. sausė 26 d. Tītovienu vėinuolīna ė bažnīčė soniuokujė gaisros, bat ons bova grēta atbūdavouts ė atrastourouts.