Spaviednė ī vėins ėš krėkštiuonėšku sakramėntu – sava grieku spavieduojėmasis konėgou. Palē katalėku viera, žmuogos gal prījėmtė kuomonėjė tėktās tūmet, kap anou dūšė nie ožgolė̄s kuokis dėdlesnis grieks. Tūdie jēb žmuogos ī sogriešījė̄s, tepuogė prīš dėdliāsės metu švėntės (Kaliedas, Velīkas) ons tora nūvētė i bažninčė ė prīš pamaldas ešsispavieduotė konėgou spaviednīčiuo. Tepuogė dėdlē svarbė spaviednė ī kap žmuogos sonkē serg, vuo jau gola smertėis patalė – ons tora ėšsakītė sava ciela gīvenėma griekus ka nabsliegtom dūšės i galietom spakainē ētė i Dieva sūda.

Spaviednė

Spaviednė ėšklausė̄s konėgs paprastā doud ėšrėšėma – atleida vėsus griekus, prīsaka daugiaus anūm nabdarītė ėr oždoud kuokė malda rēk sokalbietė. Spaviednė dėdlė paslaptės ī, ė konėgs anuos nagal kam ėšdoutė.