Senuojė kūlė gadīnė
Senuojė kūlė gadīnė aba paleolėts (gr. παλαιός ė λίθος) ī patė seniausiuojė kūlė omžiaus gadīnė, katra prasidiejė kap pėrmīkštē žmuonis ėšmuoka pasidėrbtė kūlė rakondus. Tas toriejė nūtiktė prīš kortās 2,6 mėlėjuonu metu[1][2][3]. Vuo bėngės ta gadīnė kap žmuonis ėšmuoka dėrbtė žemė – kažkor 10 tūkst. metu prīš Krėsto.[2][3][4] Senasis kūlė omžios[3] ožjėm zars ciela žmuonėjės istuorėjė.
Tuo gadīnie ė Žemės uorā, ė anuos gomta dėdlē skėrės nug dabartėnės. Žmuonis gīvena mažās būrēs ė muokėjė nauduotėis tėktās grobē skaldītās kūlēs, kaulās, skūra, medio ė augalās. Anėi ėšgīvena mediuodami žvieris ė ronkioudami augalus.[5] Paskom radas ė žovavėms.
Senuojė kūlė gadīnė prasided Afrėkuo, katruo senuobėnē padarā australopitekā pradiejė nauduotė kūli ė pavėrta i Homo habilis „godra žmuogu“. Tuo čieso bova na vėina žmuoniū rūšės, anas mainės ė varžės terpuosavie.
Aple 400 tūkst. metu pr. m. e. žmuonis ėšmuoka apsētė so ognėm, vuo da pu 100 tūkst. metu ėšmuoka rimtā mediuotė.
Dabartėnis „ėšmintingasā žmuogos“ radas aplė 100 tūkst. m. pr. m. e. Ons jau muokiejė dėrbtė so kūlio, medio, titnago, nabašninkus šarvuojė. Ons nūgaliejė panašiūs vėitūs gīvenosė kėta žmuoniū rūši – neandartalėitius.
Senuojė kūlė omžiaus pabonguo, nug 40 (a 35) tūkst. lėgė 10 tūkst. m. pr. m. e., žmuonis jau muokėjė būdavuotė nomus ėš kūlė ė medė, pradietė paišītė orvūs, gausē mediuojė, igoda lėpdītė muoli. Tou čiesou ont dėdlės svieta dalėis ožiejė ledīnā, katrėi smarkē pakeitė žmuoniū gīvenėma būda.
Šaltenē taisītė
- ↑ "Stone Age, « Microsoft® Encarta® Online Encīclopedia 2007 © 1997–2007 Microsoft Corporation.
- ↑ 2,0 2,1 Grolier Incorporated (1989). The Encyclopedia Americana. University of Michigan: Grolier Incorporated.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Nicholas Toth and Kathy Schick (2007). Handbook of Paleoanthropology. Springer Berlin Heidelberg.
- ↑ »Stone Age, « Microsoft® Encarta® Online Encīclopedia 2007 © 1997–2007 Microsoft Corporation.
- ↑ McClellan (2006). Science and Technology in World History: An Introduction. Baltimore, Maryland: JHU Press.