Karalios

Karalios (aba ciesorios) ī aukštāusis šalėis valduovs, katros paprastā ožėm valdė palē sava gėmėnė. Tradėcėškā ons ī sava šalėis gaspaduorios ė karaliaun vėsa sava omžiu. Daba tuokis valdėms, kap karalios vald vėskon ė nie nikap apžabuots, šaukiama „absoliotėnė muonarchėjė“. Bet jau nug XIII–XV omžė Euruopuo pradiejė rastėis šalis, katrūs karaliaus valdė ėmė mažintė parlamėnts – tuoki kraštā ī „parlamėntėnės muonarchėjės“. Daba svietė sava karalius tabtora Jongtėnė Karalīstė, Švedėjė, Belgėjė, Olandėjė, Ispanėjė, Maruoks, Nuorvegėjė, Sauda Arabėjė, Tuonga, Tailands, Kambuodža ė da kelės šalis, tepuogė šmuots vairiū karalīstiu, katras pakliūn i kėtuos šalėis valdė.

Romonėjės karalios Ferdėnands I-āsis

Skėrtingūs kraštūs žuodis karaliou būn skėrtings – ons da vadėnams caro, ėmperatuorio, radža (aba maharadža), šeicho, kaisuoriom, kalėfo, chano, farauono, šacho, ė kėtap. Tonkē būn, ka kap rondas naus vards karaliou, onktesni vardā palėik mažesnēs ož anou. Tap pvz., notėka Lietovuo, katruo senuobėnis žuodis valduovuo konėgs (ėš germanu konung) pajiemus žuodi karalios (par lėnkus, nug Karuolė Dėdliuojė), palėka konėgākštio – tas ī, valduovo, katros mažesnis ož karalio.

Senuobėniūs šaltėniūs vėsi Lietovuos valduovā šaukti karalēs (luotīnėškā: rex), bet paskom nūstuojė tuokis papratėms karalēs šauktė tėktās tūs, katrūs pašvėntėna puopīžios. Tap vėins tėktos Lietovuos karalios bova Mindaugs, ba Vītauts Dėdlīsis napaspiejė būtė karounouts, vuo terpokarie Mindauga II-ojė puoslaugė bova atsisakīta.