Kamerūns

Republic of Cameroon République du Cameroun
Kamerūna vieleva Kamerūna gerbs
Valstībėnis gimnos: Kamerūna gimnos
Valstībėnė kalba	prancūzu, anglu
Suostėnė	Jaundė
Dėdliausis miests	Duala
Valstībės vaduovā	Paul Biya Prėzidents Joseph Ngute Premjėrs
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	475 440 km² (52) 1,3%
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	17 340 702 (57) 36,47 žm./km² (134)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2006 (progn.) 42,20 mlrd. $ (87) 2 400 $ (139)
Valiota	CFA franks (XAF)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +1 nėra
Naprīgolnoms Paskelbta Pripažinta	nū Prancūzėjės 1960 sausė 1
Interneta kuods	.cm
Šalėis tel. kuods	237

Kamerūns īr valstībė Centrėnė Afrėkuo. Robežioujas so Nigerėjė, Čado, CAR, Kuongo, Gabuono, Ekvatuorė Gvinėjė, tēpuogi skalaun Atlanta ondenīns.

Kalbas

Kamerūnė īr nauduonama 230 kalbū, ėš anū 55 Afra-azėjatėnės kalbas, 4 ubangėnes kalbas, 169 nigere-kuonga kalbas. Prancūzu ė onglū kalbas īr uofėcēlės kalbas, nas Kamerūns nū 1916 lėgė 1960 m. bova ožvaldīts Prancozėjės ė JK.

Geuograpėjė

Kamerūna ėlgoms – 1232 km, pluotis – 719 km, pluots – 475 440 km², terėtuorėjės fuorma panašė i trėkompi. Dėdlis šmuots Kamerūna īr aukštomuo, katron aukštiausės tašks īr Kamerūna ognėkolnės (4040 m).

Klimats

Kamerūnė klimats dėdlē skėras terp regėjuonu. Klimats varėjoun nū posiaujėne lėgė sobekvatuorėne.

Relėgėje

Kamerūnė ėšplėtės tikiejėma liousoms ė ėvairoms. Žmuonis tonkiausē īr krėkštiuonē - 70 pruoc. gīventuoju.