Jadžiorvėda (sanskrito: यजुर्वेद = yajurveda) ī vėina ėš vėdu – senuobės arėju švėntū tekstu. Ana būs sokorta aplė 1400–1000 m. pr. m. e. Jadžiorvėda sosided ėš jadžušu (īajus) – tuokiu apieras maldū. Tas ī daugomuo „Rigvėdas“ tekstā, katrėi dėdlē permainīti, pridedont papildomu garsū, fuonetėniu fuormoliu, katrėi rēkalingi prī somas apieras.

Jadžiorvėda skėras i dvė dalė:

  • Baltuojė Jadžiorvėda – ciels tekstos ėš mantru ė jadžušu;
  • Juoduojė Jadžiorvėda – tekstos so pāiškėnėmās.

Par Jadžiorvėda vėdu tradėcėjė parēn lėgė mūsa gadīnės, ba Jadžiorvėdas konėgā (brahmanā) sokūrė ciela aiškėnamu tekstu šmuota, par katra vėdu tradėcėjė sosijonga so paskesnė hindoėzma tradėcėjė.