Apskards (kėtāp apskarda, apskrabs, apskraba, apkala, apkals) ī tuokis leds, atsėradė̄s pu tuo kāp sīkiom līn lītos ė šāl. Palėik pu tuo, kāp šėlts uors ūmā ožēn ont šaltuos vėituos. Šalta uora slouksnis tor būtė gana pluons, ka lītos nespietom ožšaltė prīš nokrisdams ont žemės.

Apskards ont medė šakū

Apskards ī dėdlē pavuojings: ont žemės daras plikšala, ledā kaust vėskon – medius, truobesius, alektras laidus, štolpus, mašėnas. Leda stuoroms gal' būtė lėgė keliū cm, tūdie neėšlaikė̄ sonkoma gal' pradietė lūžtom ė griūtom medē, nomū stuogā. Par apskarda vėskos būn nuognē slėdo, tūdie baisē sonko īr ėr ētė, ėr važioutė. Par tuoki uora būn daug avarėju, žmuonis ūmā nogriovė̄ sosėžaluo.