Žvakė (laukūs)

Žvakė aba ognės, mėtuoluogėjuo kāp žėborėnė, žėborėnis (luotīnėškā: ignis fatuus) ī pamieklėška basisbastontė šalta lėipsna, katrou būktās galam ožveizietė naktėis čieso, tonkiausē medies, liūnūs, prī ondenė. Rokounama, ka tas ī žėborėnis, katros nuor paklīdintė nakti vākštontius žmuonis. Tas būktās ī pamieklė, biesos, nečīsta aba nekrėkštīta vāka dūšė. Da žmuonis liuob sakītė, ka ognės ruodas tou vėituo, katruo tortā ī pakavuotė (jēb ognės balta tāp cėdabros, jēb rauduona tāp auksos).

Laukū ognės, Arnuolda Beklina 1882 m. abruozdielis

Muokslėškā tas nie ėšaiškėnts rēškėnīs. Būktās žvakės gal ruodītėis diel liūnūs ēnontiu metana aba kėtuokiu doju, būktās tas ī švėitontīs kremplē, švėtvombuolės aba kėtuoki švėitontīs gīvatā.