Žiuogrē, kėtap žiuogrā, žiuogrės ī tuoki virbā, ėš katrū dėrbama tuora, katra tepuogė šaukiama žiuogrēs. Senuobie Žemaitėjuo daugomuo tuoras liuob būs ėš žiuogriu. Tuokės tuoras būn ė statmenas, ė golstas. Žiuogrius taisa ont tuoras, sostatītas ėš statmenū basliū (štolpaliu), ė golstiu žardiu (kartiu).

Žiuogrē (Bėliuonē)

Žiuogris, kap brangesnė tuora nabova nauduonama laukam, pėivom tvertė, tėktās suodom, suodnam, žuolėninkam, daržam. Žiuogris žemaitiu laikīta ož gražė tuora: ana liuob ruodīs, ka gaspaduorios tvarkings ī. Žiuogrē sergst, ka i kėima nailiektom vėštas, kiaulės, avis, uožkas.

Žiuogrius dėrb ėš eglėšakiu. Par žėima nug anūm nuskot skojės, žėivės, ėš sokapuoj vėinuodās gabalās. Tepuogė par žėima tuorā padėrb ė kartis so štolpalēs, katrėm nauduon ōžoula, pošėis, eglės medega. Kap ėš žemės ėšēn šalmenē, kasa doubalės štolpalėm. Tūmet par štolpaliu skīlės parkėš kartis, vuo terp kartiu pėn žiuogrius.