'''Jonas Boruta''' (''Juons Buoruta'', gėmgėmė 1944 metasmetās [[spalė 11]] dėina [[Kauns|Kaunė]]) - Telšiū vīskops.
== Biografėj ==
1962 metasmetās baiges [[Kauns|Kauna]] 13 vėdorėn muokīkla būsėmasis vīskops mėgėn stuot i Kaun tarpdiecezėn konėgū seminarėj, bet dėl Sovietū valdžia nepageidaujamas kilmies nebov priimts. Tas pates metasmetās istuoj i [[Vėlnios|Vilneus]] Universitet fėzėkas ė matematėkas fakulteta. 1970 baig Vilneus Universitet. Dėrb Lietuvuos muokslu akademėjes Fizikas institutė. 1982 metasmetās pagīn disertacėj bet pažimiejėms katras liodėj apie fizikas-matematikas muokslu kandidat laipsn suteikėm toukart nebov išdouts. 1992 metasmetās Lietuvuos Muokslu taryba šio disertacėj nostrifikav suteikdama J. Buoruta gamtuos muokslu daktar laipsn.
[[1975]] metasmetās pradiej studijout teologėjė puogrindinie konėgū seminarijuo. 1981 - puogrėnd novicijat Lietuvuos jėzuitu provincijuo. 1982-08-05 Skaistgirie slapta išventints konėgo. 1983-1989 metasmetās bov "Lietuvuos Katalėku Bažnyčes Kronikas" vyrvīr. redaktuotios. 1983-1989 metasmetās tep pat bov vėins iš seserū vienuoliu teologėjes i katechetikas slaptūju kursu vaduovu. Nu 1991 metū diets Bažnyčes istuorėj Vilniaus Universitet istuorėjes fakultetė. Nu 1998 metū docėnts.
1989 metasmetās paskėrts Vilniaus arkivyskupėjes komisėjes nario, neakivaizdėnes katechetu mokyklas pri Vytaut Didžiuoj Universitet Teologėjes fakultet Vilniaus skyriaus diestytuojo bei globiejo.
1996 metasmetās paskėriams šiuo skyriaus direktuorio. 1989 metasmetās paskėrts Lietuvuos jėzuitų provincėjes provincijolo.
1997 metasmetās konsekrouts vyskopo i paskėrts Vilniaus arkivyskop augziliaro. Tas pates metasmetās išrinkts Lietuvuos Vyskupū Konferencėjes generalėnio sekretuotio.
Nu 1997 m. īr Lietuvuos katalėku muokslu akademėjes (LKMA) pėrmininks.
2002 metasmetās [[sausė 5]] dėina puopiežios Juons Paulios II vīskop J. Buorut paskīr Telšiū vīskopo. Šias pareigas uns ein lig pat daba.
