|
== Biografėj ==
Būsėmasis prezidėnts gėm 1874 metasmetās rugpjūt 10 dėin Užulien kaimė.
Baig Taujienu pradėn mokykl, vėliau private muokies Ukmergie i Lėipuojo. 1893 metasmetās baig Palunguos pruogimnazėj, jau bov išlaikes egzamėnus i Žemaitiu konėgu seminarėj Kaunė, bet persigalvuoj i istuoj i Mintaujuos gimnazėj Latvijuo. Iš anuos bov pašalints už tautinius reikalavėmus. 1897 metasmetās baig Sankt Peterburg gimnazėj i istuoj i Peterburg universitet teises fakultet. Do kartus iš anuo bov pašalints, suimts, trumpa kalints. Muokslus baig 1902 metasmetās.
Dėrb Vilniaus Žemes bankė.
1905 m. groud 4-5 dėinuoms dalyvav Lietuviu suvažiavėmė Vilniou.
Pėrmuoj pasaulėn kar metasmetās bov Lietuviu draugėjes nukentiejosėms dėl kar šalpt Cėntr Komitet I vicepirmininks, vėliau tap pirmininko.
1917 metasmetās rugsiej 18-22 dėinuom dalyvav Lietuviu konferencijuo Vilniou, kor bov išrinkts Lietuvuos Tarybas, vėliau valstybes tarybas pirmininko (1917-1919). 1918 metū vasar 16 dėin pasiraš Lietuvuos Nepriklausomybes akt.
1919.04.04-1920.06.19 bov pėrmasis Lietuvuos valstybes prezidėnts.
1921-1924 metasmetās redagav įvairius leidinius. 1923 metasmetās lapkrėt mienės bov kelias dėinas kalints už A. Voldemar straipsn sapsdėnėm sav redagoujamamė "Vairė".
1923-1927 metasmetās lietuvuos universitete diest etik, senuoves filosofėj, lietuviu kalbuos stilistik. 1926 metasmetās - docėnts.
1926 metų gruod 17 dėinuos perversm vėins iš pagrindiniu vaduovu.
1926.12-17 išrenkams Lietuvuos prezidėnto. Anou išbov iki 1940-06-15.
1941 metasmetās pasitrauk i Vokietėj, vėleu i Šveicarėj, o galiause i JAV.
1902-1907 metasmetās bov Lietuviu demokrtaru partėjes narys.
1920-1924 metasmetās bov Lietuviu tatuos pažunguos partėjes vaduovs.
Iki 1924 metū dalyvav Lietuviu šauliū sajunguos veikluo.
1924 metasmetās vėins Lietuviu tautininku sajunguos organizatuoriu, anuos pirminks (1925-1926).
1932 metasmetās suteikts Vytaut Didžioj universitet filosofėjes daktar laipsnis.
Žov 1944-01-09 gaisrė Klyvlendė.
| 