Žėdėkā – skėrtoms terp pakeitėmu.

Rašītinius šaltinius Žėdėkā pėrm kart pamėnavuotė XVI omžiou kumet Rasėiniu žemės teisma kningous nuruod vėituovie esont dvāra ė miestali. 1568 metās Grūstės valstė inventoriou aprašīts Žėdėkū miestalis, katruo valdas karto so dvaro Žigīmants Augusts dovanuojes J. J. Chodkevičiou. Mėslėjama ka Žėdėkā egzistava jau priš Valaku refuorma, a mieruojont valakus, kaims tik parkelts i kėta vėita. [[1659]] m. pri Žėdėkū ivīka mūšis terp švedu ė lietoviu kariuomeniu. [[Švedėjė|Švedā]] sodegėna Žėdėkus, [[1850]] metās mėnavuojama parapėjėnė mokīkla, [[1865]] isteigta valdiuos pradėnė mokīkla, NuNū [[XIX omžios|XIX]] om. vėd. lėgė [[1950]] m. Žėdėkā bova valstė cėntros.

Nū [[1915]] metu Žėdėkūs gīvena [[Marėjė Pečkauskaitė]] - [[Šatrėjės ragana|Šatrėjės Ragana]], ana Žėdėkūs parašė geriausius sava kūrėnius, mokėna vākus, iė vėsū bova mīlėma, ana čė gīvena lėgė pat smertės [[1930]] metās.

[[2PK|II PasaulėneSvieta karVainuos]] metasmetās miesteliemiestali geruokā sumažiejsumažiejė gīventuojūgīventuoju, beveikbaveik vėsėškā sunīksunīka ūkėnė veikla. Puokarie, [[Lietova|Lietuvuo]] isigaliejosisėgaliejos sovietiūsuovietu valdžēvaldē, Žėdėkā vīsties panašē kapkāp iė daugomadaugoms [[Lietova|Lietuvuos]] mėstieliūmiestaliu. 1952 m. buvusiuojėbovosiuojė dvijū aukštū klebonijuo isteigta 75 luovūluovu lėguonėnė, 1954 m. septīnmetė muokīkla bova performoutaparformouta i vėdorėnvėdorėnė. 1956 m. sava veiklveikla pradiejpradieja kultūras nomā. 1959 m. Žėdėkūs gīvena 429 gīventuojā.

[[1990]] m. šalē atgavos nepriklausomīb'liuosoma Žėdėkūs sunīk kulchuozoskolkuozos. Bova pardouts buitiniūboitiniu prėkiūprėkiu pavėljuons, pėrtespėrtis, daržielis, mechanėnesmekanėnės dėrbtovesdėrbtovės. BuvusiuoBovosė kulchuozakulkuoza raštinie isikūr' žemietvarkas tarnība, bibliuotekabėbliuotėka, [[Mažėikiu muzikas muokīkla|MažėikiūMažeikiu muzikasmozėkas muokīklas]] filials. BovBova isteigta keleskelets privatesprivatiū kreutoveskrautoviu.

IšĖš Žėdėkū īr kėlė: poets A. Bukonts, nepriklausomībes aktakta sėgnatars K. Inta, režisierrežisierė L. PocevičienPocevičienė, arkitekts iė dailininksdailėninks P. Šadausks, profesuorios V. Urbutis, ŠU docėntė L. Liukinevičienė, VPU docėntė I. Urbonienė, fotomeninks J. Strazdauskis iė daugeliodaugel kėtū.