Dėdlė̄jė Žemaitiu Kalvarėjės atlaidā – skėrtoms terp pakeitėmu.

'''Dėdlėjē ŽemaitiūŽemaitiu Kalvarėjės ŠvėnčiausiuosesŠvėnčiausiuosės MergelesPanuos MarėjasMarėjės Apsilonkīma atlaidā''' - Katalėkū Bažnīčes atlaidā, katrie vīkst nedėdėliamė [[Žemaitėjė]]s mėstielie [[ŽemaičiūŽemaitiu Kalvarėjė|ŽemaičiūŽemaitiu KalvarijuoKalvarėjuo]]. Anie īr skėrtė Švč. MergelēPanā Marėjē. I atlaidos kuožnas metās suvažioun daugībė žmuoniū ne tik iš [[Lietova|Lietovuos]], bat ėr ėš vėsa svieta.

Per Kalvarėjės atlaidus īr nešama montrancėjė su Šv. Krīžiaus relikvėjė. Tėkėma, ka tuos relikvėjės dieko gaunams palaimėnėms. Ton relikvėjė Lietovuos tor tiktā [[ŽemaičiūŽemaitiu Kalvarėjė]].

Atlaidā prasided lėipas mienese pradio ė trunk zars dvė nedieles. Pati dėdliausė atlaidū procesėjė būn sekmadėinie[[nedielės dėina|nedielės dėinuo]].

Šv. Mėšės kuožn dėin aukuo vės kėtė Lietovuos vīskopa, Apaštalinis Nuncėjos. Žemaitiū Kalvarėjės bazilikuo gėidamė Mėšparā, vīkst Eucharistėnės pruocesėjės aplė BazėlėkaBazilėka ė Krīžiaus kelie. Kuožna dėina īr skėrama vės kėtam [[Telšiū vīskopėjė]]s dekanatou. Kuožna dėina īr meldamuos ož kuoki tasnuorintās vėina dalīka (pvz. konėgus, ministrantūs, šeimasšeimīnas, karius ir t.t.).

== ŽemaitiūŽemaitiu Kalvarėjės Krīžiaus kels ==

ŽemaičiūŽemaitiu Kalvarėjės Krīžiaus kėli īkūrė vīskops Jurgis Tiškevičios [[1637]] m. Ons pats rinka vėitas ė žingsnēs atmatava, ka vėskas atitėkto [[Jėzus Kristus|Jiezaus]] Kančiuos kėli Jerozalie. Naujūsius ŽemaičiūŽemaitiu Kalvarėjės atlaidus sodara 20 stuotiū, katrū dvė (7-ta ė 8-ta) īr vėinuo koplītalie. Kele ėlgis īr aplė 7 km. DėdliausiaDėdliausė īr 18-ta koplītalė, katro ėšdažė konėgs Varnielis.

[[Vaizdas:12 stotis Jėzus sutinka savo Motiną.JPG|thumb|right|240px|12-ta stuotesstuotės „Jiezos sostink sava Muotina“]]