Grozėjė – skėrtoms terp pakeitėmu.

BVPValiuta=[[TarptautinisTarptautėnis dolerisduoleris|$]]|

'''Grozėjė''' īr valstībė [[Euruopa]]s ė [[Azėjė|Azėjuo]]s robežiuo, OžkaukazėOžkaukazie. RobėžiounasRobežiounas so [[Rosėjė]], [[Armienėjė]], [[Azėrbaidžians|Azėrbaidžiano]] ė [[Torkėjė]].

Grozėjė sėik ėntegracėjėsintegracėjės ī [[ES]] ė [[NATO]].

Grozėjuo žmuonis gīvena nū vėdorėnevėdorėnė peleuolėtapaleuolėta. VI o. pr. Kr. sosėkūrė vakarū Grozėjės valstībė Kuolkėdė, vuo IV o. pr. Kr. Grozėjės rītūs - ĖberėjėIberėjė. Pū ton, šali ožkariava asėrā, [[Aleksandros Dėdlīsės]]. Da 327 m. krėkštiuonībė paskelbta valstībėnė Grozėjės relėgėjėviera.

[[X omžios|X o.]] pabėnguo Grozėjė bova sovėinīta, prasediejė vadėnams "Grozėjės auksa omžios". Pū ton ėlga čiesa Grozėjė prėklausėprigolė Uosmanū[[Osmanu Ėmperėjāimperėjė|Osmanu Imperėjē]], pū ton Persėjā[[Persėjė|Persėjē]] ė Rosėjā[[Rosėjės imperėjė|Rosėjē]].

Pū [[Spalė revuoliocėjėsrevoliucėjė]]s Rosėjuo Grozėjė paskelbė naprėklausuomībėnaprīgolnoma [[1918]] m. [[gegožė 26]] d., bat anou [[1921]] m. ožpoulė Rauduonuojė armėjė ė pajūngė jiega pri [[SSRS]].

[[XX omžios|XX o.]] devīnta dešimtmetedešimtmetė pabėnguo Grozėjuo sosėfuormavasosėskvarmava liuosoma jodiejiėmskostiejėms, katruodiukuo rezoltatėda [[1991]] m. [[balondė 9]] d. Grozėjė ontruojė lėika pasėskelbė esontė naprėklausuomaliuosa.

Abkhazėjuo[[Abkazėjė|Abkazėjuo]] ė [[Pėitū UosetėjuoOsetėjė|Pėitū prasediejėOsetėjuo]] atsėskėrėmaprasėdiejė atsėskīrėma ė liousomaliuosoma nūg Grozėjės jodiejiemskostiejėms. Separatėstam pagelbiejė [[Rosėjė]] gėnklās. Rosėjė daug lėiko kaltėna Grozėjė, ka anā prėklausontiamprigolontiam PankėsePankėsė slienie īr čečienūčečienu kuovuotuojē, katriekatrėi kariaun ož Čečieniejės[[Čečienėjė]]s liousoma nūg Rosėjės.

[[2003]] m. Grozėjės prezėdentaprezidėnta EdoardaEduarda ŠevarnadzeŠevarnadzė par "RuožiūRuožiu revuoliocėjėrevoliucėjė" novertėnuvertė jaunė, pruogresīvospruogresīvūs provakarėitėškė līderē. [[2004]] m. sausė mienesie prezėdentoprezidėnto bova ėšrīnkts [[Mėkails SaakašvėlėsSaakašvėlis]], katrskatros bova ožbėngės muokslos [[JAV]]. Grozėjuo prasediejėprasėdiejė muodernėzacėjė, bova atliousėnta akanuomėka.

[[2008]] m. sostėprėjėsostėpriejė kuova so Pėitū UosetėjėsOsetėjės separatėstās. Rogpjūtė 8 d. Grozėjė isėveržė i UosetėjeOsetėjė, katra tujaus puol gīniuotė Rosėjė,. prasėdiejėPrasėdiejė [[Pėitū UosetėjėsOsetėjės vaina (2008 m.)|Pėitū UosetėjėsOsetėjės vaina]].

== GeuograpjėGeuograpėjė ė klimats ==

Geuograpėškā Grozėjė īr [[Azėjė]]s šalės, bat koltūrėškā prėskėramapriskėrama [[Euruopa|Euruopā]]. Grozėjės kraštuovaizdėskraštuovaizdis īr nalīgos, 2/3 terėtuorėjėsterituorėjės ožjem kalnā.

DėdliausėDėdliausi miestā ([[2004]] m. [[sausė 1]] d.):

== Admėnėstracėnės skīrstīmsskėrstīms ==

Grozėjė soskėrstīta ī 9 regėjuonosregijuonos, katrūs sodara 70 pruovėncėjūpruovėncėju, 2 autuonuomėnės respoblėkas: AbkhazėjėAbkazėjė ė Adžarėjė ė vėina autuonuomėnė respoblėka - Pėitū UosetėjėOsetėjė. AbkhazėjėAbkazėjė ė Pėitū UosetėjėOsetėjė praktėškā Grozėjės nier valdomasvalduomas.

Grozėjės akuonuomėka īr vėina liousiausio vėsam regėjuonė. Īr aukšts akuonuomėneakuonuomėnė liousoma indeksa rezoltatsrezultats. Akuonuomėkuo vīraun torėzmos, kemėjės, maista pramuonė. Grētā vīkduoma akuonuomėnės rafuormasrefuormas, katrū pagrėndėnėspamatėnis tėkslos padėrbtpadėrbtė Grozėjė vėina ėš liousiausiū svieta akuonuomėkūakuonuomėku īr. Tas trauk ožsėineožsėinė investėcėjės.

* [http://www.allgeo.org Infuormacėjė aple Grozėjė] ([[onglu kalba]], [[vuokėitiuvuokītiu kalba]], [[roso ruoda|rosorosu kalba]] ė [[grozėnu kalba]]).

{{AzijaAzėjė}}