Mahavidjės – skėrtoms terp pakeitėmu.

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Poslapis padėrbts pargoldont poslapi „Mahavidjos
(Nie skėrtoma)

21:20, 12 vasarė 2021 atmains

Mahavidjės (sanskrito: महाविद्या = mahāvidyā- „dėdluosės ėšmintys“) y dieva Šivas muoteriškuosės galės (šaktės), vaizduon katras kap deivės. Tas y hindoėzma atmainuo šaktėzmė.

Dašamahavidjės. XIX o. abruozdielis

Palee puranas, Šiva neleida sava patee Sati vyktė i apieravuoėjma, katra rėngė anuos tievs Dakša. Tūmet ėš Sati akiu ėšsiveržė 10 dašamahavidju (दशमहाविद्या = daśamahāvidyā-):

  • Kali (काली) – aukštiausiuojė Brahmana apveizda;
  • Tara (तारा) – deivė-kieravuotuojė;
  • Tripurasundarė (त्रिपुरसुन्दरी) – tryjū svietu gruožybė;
  • Bhubanešvarė (भुवनेश्वरी) – dievėškuojė muotyna, kuosmuosa ysikūnėjėms;
  • Bhairavė (भैरवी) – sragiuojė deivė;
  • Čhinamasta (छिन्नमस्ता) – ypatingaa sragė deivė, katra pereen vėsus robežius;
  • Dhūmavatė (धूमावती) – smertėis, gedola deivė;
  • Bagalamukhė (बगलामुखी) – deivė, katra teriuoj neprietelius;
  • Matangė (मातङ्गी) – puoezėjės, žėnuojėma deivė;
  • Kamala (कमला) – maluoninguojė deivė.

Kiekviena deivė tora mantra, katra skaitont ė ysivaizdounont galėma ėšsmoktė ėš samsaras ė nirvanas pryšprėšas.[1] Muokyms aple mahavidjės radas Indjėjuo kap jau nyka budėzmos – tūmet budisėnės deivės persipynė so hindoėstinėm.

Šaltenee

  1. Kazimieras Seibutis. dašamahavidjos. Vėsoutėnė lietoviu encikluopedėjė, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003