Grozėjė – skėrtoms terp pakeitėmu.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Pleckaitis (aptarėms | duovis) |
||
Eilotė 47:
Grozėjuo žmuonis gīvena nū vėdorėne peleuolėta. VI o. pr. Kr. sosėkūrė vakarū Grozėjės valstībė Kuolkėdė, vuo IV o. pr. Kr. Grozėjės rītūs - Ėberėjė. Pū ton, šali ožkariava asėrā, Aleksandros Dėdlīsės. 327 m. krėkštiuonībė paskelbta valstībėnė Grozėjės relėgėjė.
[[X omžios|X o.]] pabėnguo Grozėjė bova sovėinīta, prasediejė vadėnams "Grozėjės auksa omžios". Pū ton ėlga čiesa Grozėjė prėklausė Uosmanū Ėmperėjā, pū ton Persėjā ė Rosėjā.
Pū Spalė revuoliocėjės Rosėjuo Grozėjė paskelbė naprėklausuomībė [[1918]] m. [[gegožė 26]] d., bat anou ožpoulė Rauduonuojė armėjė ė pajūngė jiega pri [[SSRS]].
[[XX omžios|XX o.]] devīnta dešimtmete pabėnguo Grozėjuo sosėfuormava liuosoma jodiejiėms, katruo rezoltatė [[1991]] m. [[balondė 9]] d. Grozėjė ontruojė lėika pasėskelbė esontė naprėklausuoma.
Abkhazėjuo ė Pėitū Uosetėjuo prasediejė atsėskėrėma ė liousoma
[[2003]] m. Grozėjės prezėdenta Edoarda Ševarnadze par "Ruožiū revuoliocėjė" novertė jaunė, pruogresīvos provakarėitėškė līderē. [[2004]] m. sausė mienesie prezėdento bova ėšrīnkts Mėkails Saakašvėlės, katrs bova ožbėngės muokslos [[JAV]]. Grozėjuo prasediejė muodernėzacėjė, bova
[[2008]] m. sostėprėjė kuova so Pėitū Uosetėjės separatėstās. Rogpjūtė 8 d. Grozėjė isėveržė i Uosetėje, katra tujaus puol gīniuotė Rosėjė, prasėdiejė [[Pėitū Uosetėjės vaina (2008 m.)|Pėitū Uosetėjės vaina]].
== Geuograpjė ė klimats ==
|