Telšē – skėrtoms terp pakeitėmu.

4 pridėta baitų ,  prieš 1 metus
nie keitėma pāiškėnėma
m
 
[[Vaizdas:Telšē-žīdu kapelē.jpg|thumb|240px|Žīdu kapelē]]
[[Vaizdas:Telšē-statola "verpiejė".jpg|thumb|150px|Statola „verpiejė“]]
'''Telšē''' ([[Lietoviu kalba|lt.]] ''Telšiai'') - [[Žemaitėjė]]s suostėnė, tāp pat [[Telšiū apskritės|apskritėis]] ė [[Telšiū savėvaldībė|rajuona]] cėntros. Telšē valda Telšiū seniūnėjė. Telšiūs given 30000 (2005) prieteliu. Miests isėtaisės šalėp ežera [[Mastis]], [[Žemaitėjės aukštoma|Žemaitėjės aukštomuo]]. Šiaurie ēn [[Klaipieda]]-[[Šiaulē]] [[gelžkelis]]. Palē [[Telšiū ikorėma legenda|legenda]] Telšius ikūrė [[mėlžėns]] [[Džiogs]]. Pėrma kartasīki pamėnavuots aple [[1450]] metus.
 
Miestė īr [[Šv. Ontana Paduvietė bažninčė]] (nu [[1926]] m. [[katedra]]) ė [[Švč. Panuos Marėjės Jiemėma i Dongo bažninčė]], vīskupū rūmā ([[Telšiū vīskopėjė]]), konėgū [[seminarėjė]], rusurosu [[stačiatikē|stačiatikiu]] [[Šv. Mīkaluojaus cerkvė]], bovės [[bernardėnā|bernardėnu]] vėinulīns. [[Mastis|Masčiaus]] rītėniam krontė īr Koltūras parks so [[Zaksa kalns|Zaksa kalno]]. Miestė tāp pat īr [[Žemaitės dramas tētros]], žemaitiu moziejos „[[Alka (moziejos)|Alka]]“, Žemaitėjės kaima moziejos, onėkalė [[A.Juonošos|A.Juonoša]] [[žemaitėška-japuonėška suodība]]. Telšiūs īr 4 gimnazėjės: [[Žemaitės gimnazėjė|Žemaitės]], [[Džioga gimnazėjė|Džioga]], [[V.Borisevičiaus katalėkėškuojė gimnazėjė|V.Borisevičiaus katalėkėškuojė]] ė [[Telšiū vīskopėjės liciejos]]. Be anū dā īr 5 muokīklas ė vėina Jaunėma, mozėkas, dailės ė kėtas muokīklas.
 
Telšiūse īr savėvaldībė, pašts, [[aukštesniuojė taikuomuosės dailės muokīkla]], apskritėis centrinėcėntrėnė liguonėnėlėguonėnė. Ož gelžkeliaus (lėg plėnta [[Šiaulē]]-[[Palonga]]) īr pramuonėnē rajuonā.
 
== Geuograpėjė ==
Kai katrėi istuorėkā spie, ka jau XVI om. Telšēms būktās bova soteiktas miesta teisės, katruos bova prarastas, nes [[Žemaitiu seniūnėjė]]s matininks [[Juokūbs Leskausks]] "Telšiū miesta rubežio" bova numieravės jau [[1569]] metās. Daug koltūrėškā Telšēms ė Žmeitėjē nusėpelnės īr Sapiega Puovėls, katras [[1624]] metās miestelie ikūrė bernardėnus.
 
[[Abruozdielis:Telšiai coats of arms in 1791.jpg |left|thumb|Telšiū miestou soteikts herbsgerbs]]
Ne vieliau kap nu XVII om. Telšiūs kartāsčiesās liōb rinktėis [[ŽemaičiuŽemaitiu seniūnėjė]]s semelisseimelis.
 
[[1702]] metās siautė gaisros.
Par [[1710]] metu mara dėdliuojė dalis prieteliu ėšmėrė, ale miests grētā atgėjė. [[1764]] m. uns tapa Telšiū [[repartėcėlė]]s ([[Žemaitiu konigaikštėjė]]s šiaurėnė šmuota) teisma cėntro: bova isteigtė žemės ė pėlėis teismā. [[1775]] m. repartėcėjės cėntros bova ėškelts i [[Šiaulē|Šiaulius]], bet [[1790]] m. koront tretė Žemaitėjės konigaikštėjės repartėcėjė, t.ī. būsėma Telšiū [[pavieta]], Telšiūs vielek jiemė vēktė žemės ė pėliū teismā.
 
Telšē senā jau toriejė prekības privėlegėjė, vuo [[1791]] m. anam bova soteiktas Magdeborga teisės ė miesta herbsgerbs.
 
XIX om. pabonguo Telšē pradiejė spierē augtė. Ėš tuo čiesa īr daug ėšlėkosiu pastatū rauduonū plītu.
 
[[1991]] m. [[groudė 21]] d. LR AT nutarėmo patvėrtints miesta herbsgerbs.
 
[[Abruozdielis:Telšiū žėnklos.jpg|right|thumb|200px|Pri miesta robežė pastatīts žėnklos]]