12:22, 3 siejės 2019 atmains taisītė Hugo.arg (aptarėms \| duovis) Biorokratā, Sąsajos administratoriai, Adminėstratuorē 20 681 keitimas mNėra keitimo santraukos ← Onkstesnis pakeitėms		15:03, 2 vasarė 2020 atmains taisītė atgrōžintė Viskonsas (aptarėms \| duovis) Adminėstratuorē 9 837 keitimai Nėra keitimo santraukos Paskesinis pakeitėms →
Eilotė 3: [[Vaizdas:Telšē-žīdu kapelē.jpg\|thumb\|240px\|Žīdu kapelē]] [[Vaizdas:Telšē-statola "verpiejė".jpg\|thumb\|150px\|Statola „verpiejė“]] '''Telšē''' ([[Lietoviu kalba\|lt.]] ''Telšiai'') - [[Žemaitėjė]]s suostėnė, tāp pat [[Telšiū apskritės\|apskritėis]] ė [[Telšiū savėvaldībė\|rajuona]] cėntros. Telšē valda Telšiū seniūnėjė. Telšiūs given 30000 (2005) prieteliu. Miests isėtaisės šalėp ežera [[Mastis]], [[Žemaitėjės aukštoma\|Žemaitėjės aukštomuo]]. Šiaurie ēn [[Klaipieda]]-[[Šiaulē]] [[gelžkelis]]. Palē [[Telšiū ikorėma legenda\|legenda]] Telšius ikūrė [[mėlžėns]] [[Džiogs]]. Pėrma ~~karta~~sīki pamėnavuots aple [[1450]] metus. Miestė īr [[Šv. Ontana Paduvietė bažninčė]] (nu [[1926]] m. [[katedra]]) ė [[Švč. Panuos Marėjės Jiemėma i Dongo bažninčė]], vīskupū rūmā ([[Telšiū vīskopėjė]]), konėgū [[seminarėjė]], ~~rusu~~rosu [[stačiatikē\|stačiatikiu]] [[Šv. Mīkaluojaus cerkvė]], bovės [[bernardėnā\|bernardėnu]] vėinulīns. [[Mastis\|Masčiaus]] rītėniam krontė īr Koltūras parks so [[Zaksa kalns\|Zaksa kalno]]. Miestė tāp pat īr [[Žemaitės dramas tētros]], žemaitiu moziejos „[[Alka (moziejos)\|Alka]]“, Žemaitėjės kaima moziejos, onėkalė [[A.Juonošos\|A.Juonoša]] [[žemaitėška-japuonėška suodība]]. Telšiūs īr 4 gimnazėjės: [[Žemaitės gimnazėjė\|Žemaitės]], [[Džioga gimnazėjė\|Džioga]], [[V.Borisevičiaus katalėkėškuojė gimnazėjė\|V.Borisevičiaus katalėkėškuojė]] ė [[Telšiū vīskopėjės liciejos]]. Be anū dā īr 5 muokīklas ė vėina Jaunėma, mozėkas, dailės ė kėtas muokīklas. Telšiūse īr savėvaldībė, pašts, [[aukštesniuojė taikuomuosės dailės muokīkla]], apskritėis ~~centrinė~~cėntrėnė ~~liguonėnė~~lėguonėnė. Ož gelžkeliaus (lėg plėnta [[Šiaulē]]-[[Palonga]]) īr pramuonėnē rajuonā. == Geuograpėjė == Eilotė 36: Kai katrėi istuorėkā spie, ka jau XVI om. Telšēms būktās bova soteiktas miesta teisės, katruos bova prarastas, nes [[Žemaitiu seniūnėjė]]s matininks [[Juokūbs Leskausks]] "Telšiū miesta rubežio" bova numieravės jau [[1569]] metās. Daug koltūrėškā Telšēms ė Žmeitėjē nusėpelnės īr Sapiega Puovėls, katras [[1624]] metās miestelie ikūrė bernardėnus. [[Abruozdielis:Telšiai coats of arms in 1791.jpg \|left\|thumb\|Telšiū miestou soteikts ~~herbs~~gerbs]] Ne vieliau kap nu XVII om. Telšiūs ~~kartās~~čiesās liōb rinktėis [[~~Žemaičiu~~Žemaitiu seniūnėjė]]s ~~semelis~~seimelis. [[1702]] metās siautė gaisros. Eilotė 43: Par [[1710]] metu mara dėdliuojė dalis prieteliu ėšmėrė, ale miests grētā atgėjė. [[1764]] m. uns tapa Telšiū [[repartėcėlė]]s ([[Žemaitiu konigaikštėjė]]s šiaurėnė šmuota) teisma cėntro: bova isteigtė žemės ė pėlėis teismā. [[1775]] m. repartėcėjės cėntros bova ėškelts i [[Šiaulē\|Šiaulius]], bet [[1790]] m. koront tretė Žemaitėjės konigaikštėjės repartėcėjė, t.ī. būsėma Telšiū [[pavieta]], Telšiūs vielek jiemė vēktė žemės ė pėliū teismā. Telšē senā jau toriejė prekības privėlegėjė, vuo [[1791]] m. anam bova soteiktas Magdeborga teisės ė miesta ~~herbs~~gerbs. XIX om. pabonguo Telšē pradiejė spierē augtė. Ėš tuo čiesa īr daug ėšlėkosiu pastatū rauduonū plītu. [[1991]] m. [[groudė 21]] d. LR AT nutarėmo patvėrtints miesta ~~herbs~~gerbs. [[Abruozdielis:Telšiū žėnklos.jpg\|right\|thumb\|200px\|Pri miesta robežė pastatīts žėnklos]]

Telšē – skėrtoms terp pakeitėmu.