|
== Istuorėjė ==
Rašītinius šaltiniusšalteniūs Žėdėkā pėrmpėrma kartsīki pamėnavuotė [[XVI omžios|XVI omžiou]], kumetkūmat Rasėiniu žemės teisma kningous nuruod vėituovie esontasont dvāra ė miestali. 1568 metās Grūstės valstė inventoriou aprašīts Žėdėkū miestalis, katruo valdas kartokrūvuo so dvaro Žigīmants Augusts dovanuojesdovėnuojės J. J. Chodkevičiou. MėslėjamaMėslėnama ka Žėdėkā egzistavaegzėstava jau prišprīš Valaku refuorma, aaba mieruojontmieruonont valakus, kaimssuoda tikbova parkeltsparkelta i kėta vėita. [[1659]] m. pri Žėdėkū ivīkanotėka mūšis terp švedu ė lietoviu kariuomeniukariaunu. [[Švedėjė|Švedā]] sodegėna Žėdėkus, [[1850]] metās mėnavuojama parapėjėnė muokīkla, [[1865]] isteigta valdiuos pradėnė muokīkla, NūNūg [[XIX omžios|XIX]] om. vėd. lėgė [[1950]] m. Žėdėkā bova valstė cėntros.
NūNūg [[1915]] metu Žėdėkūs gīvena [[Marėjė Pečkauskaitė]] – [[Šatrėjės ragana|Šatrėjės Ragana]], ana Žėdėkūs parašė geriausius sava kūrėnius, muokėna vākus, ė vėsū bova mīlėma, ana čėčėštās gīvena lėgė pat smertėssmertėis [[1930]] metās.
Terpovainė čieso, kumet [[Lietova]] bova liuosa Žėdėkā bova dėdlis ė klestos miests. ČėČėštās bova valstios, pašta ė policėjės istaigas, keturiū komplėktu pradiuos muokīkla, sveikatassvēkatas ponkts so daktaro ė felčerio, aptieka, pavasarėninku bėbliuotėkielė, parapėjes išlaikuomaėšlaikuoma ūbagū priglauda, rajuona agronoms, alektras jėgainė, gatars, vėlnu karšīkla, kōperatīvs, keliuolėka krautoviu, pėina nugrėibėma ponkts, smolkaus kredita draugėjė, žīdu liaudies banks, šauliū gaisrininku kuomanda, Blaivībės draugėjė.
[[2PK|ī Svieta Vainuos]] metās miestali geruokā sumažiejė gīventuoju, zars vėsėškā sunīka ūkėnė veikla. Puokarie, [[Lietova|Lietuvuo]] isėgaliejos suovietu valdē, Žėdėkā vīsties panašē kāp ė daugoms [[Lietova|Lietuvuos]] miestaliu. [[1952]] m. bovosiuojė dvijū aukštū klebonijuo isteigta 75 luovu lėguonėnė, [[1954]] m. septīnmetė muokīkla bova parformouta i vėdorėnė. 1956 m. sava veikla pradieja kultūras nomā. 1959 m. Žėdėkūs gīvena 429 gīventuojā.
|
