Senuojė kūlė gadīnė – skėrtoms terp pakeitėmu.

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
m Hugo.arg parvadėna poslapi Senasis kūlė omžios i Senuojė kūlė gadīnė
naus
Eilotė 1:
'''SenaasisSenuojė [[kūlė omžiosgadīnė]]''' aba '''paleolėts''' (gr. παλαιός ir λίθος) yī patė seniausiuojė kūlė omžiaus gadynėgadīnė, katra prasidiejė kap pėrmykšteepėrmīkštē [[žmuogos|žmuonis]] ėšmuoka pasidėrbtė [[kūlis|kūlė]] rakondus. Tas toriejė nūtiktė pryšprīš kortaaskortās 2,6 mėlėjuonu metu<ref>[http://encarta.msn.com/encyclopedia_761555928/Stone_Age.html "Stone Age, « Microsoft® Encarta® Online EncyclopediaEncīclopedia 2007] © 1997–2007 Microsoft Corporation. </ref><ref name="Grolier Incorporated 1989 542">{{Cite book|title=The Encyclopedia Americana|author=Grolier Incorporated|url=http://books.google.com/books?id=eRQaAAAAMAAJ&q=the+paleolithic+began+2.6+million+years+ago.&dq=the+paleolithic+began+2.6+million+years+ago.&pgis=1|year=1989|publisher=Grolier Incorporated|location=University of Michigan}}</ref><ref name="Thoth&Schick">{{Cite book|title=Handbook of Paleoanthropology|url=http://www.springerlink.com/content/u68378621542472j/|author=Nicholas Toth and Kathy Schick|year=2007|publisher=Springer Berlin Heidelberg}}</ref>. Vuo bėngės ta gadynėgadīnė kap žmuonis ėšmuoka dėrbtė žemė - – kažkor 10 tūkst. metu pryšprīš mūsu era.<ref name="Grolier Incorporated 1989 542" /><ref name="Thoth&Schick" /><ref>[http://encarta.msn.com/encyclopedia_761555928_3/Stone_Age.html »Stone Age, « Microsoft® Encarta® Online EncyclopediaEncīclopedia 2007] © 1997–2007 Microsoft Corporation. </ref> Senasis kūlė omžios<ref name="Thoth&Schick" /> ožjėm baveekbavēk ciela žmuonėjės istuorėjė.
 
Tuo gadyniegadīnie ė Žemės uoraauorā, ė anuos gomta dėdleedėdlē skėrės nug dabartėnės. Žmuonis gyvenagīvena mažaasmažās būreesbūrēs ė muokėjė nauduotėis tėktaastėktās grobeegrobē skaldytaasskaldītās kūleeskūlēs, kaulaas[[kauls|kaulās]], [[skūra]], [[medis|medio]] ė augalaasaugalās. Anėi ėšgyvenaėšgīvena mediuodami žvieris ė ronkioudami augalus.<ref name="McClellan">{{Cite book|author=McClellan|url=http://books.google.com/books?id=aJgp94zNwNQC&printsec=frontcover#PPA11|title=Science and Technology in World History: An Introduction|location=Baltimore, Maryland|publisher=JHU Press|year=2006}}</ref> Paskom radas ė žovavėms.
 
Senuojė kūlė gadynėgadīnė prasided [[Afrėka|Afrėkuo]], katruo senuobėneesenuobėnē padaraapadarā australopitekaaaustralopitekā pradiejė nauduotė kūli ė pavėrta i ''Homo habilis'' „godra žmuogu“. Tuo čieso bova na vėina žmuoniū rūšės, anas mainės ė varžės terpuosavie.
 
Aple 400 tūkst. metu pr. m. e. žmuonis ėšmuoka apseetėapsētė so [[ognės|ognėm]], vuo da pu 100 tūkst. metu ėšmuoka rimtaarimtā mediuotė.
 
Dabartėnis "ėšmintingasaa„ėšmintingasā žmuogos"žmuogos“ radas aplė 100 tūkst. m. pr. m. e. Ons jau muokiejė dėrbtė so kūlio, medio, [[titnags|titnago]], nabašninkus šarvuojė. Ons nūgaliejė panašiūs vėitūs gyvenosėgīvenosė kėta žmuoniū rūši – - [[neandartalėitē|neandartalėitius]].
 
Senuojė kūlė omžiaus pabonguo, nug 40 (a 35) tūkst. lėgė 10 tūkst. m. pr. m. e., žmuonis jau muokėjė būdavuotė nomus ėš kūlė ė medė, pradietė paišytėpaišītė orvūs, gauseegausē mediuojė, igoda lėpdytėlėpdītė muoli. Tou čiesou ont dėdlės svieta dalėis ožiejė ledynaaledīnā, katrėi smarkeesmarkē pakeitė žmuoniū gyvenėmagīvenėma būda.
 
[[Kateguorėjė:Istuorėjė]]