Mienolis – skėrtoms terp pakeitėmu.

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pleckaitis (aptarėms | duovis)
Nėra keitimo santraukos
Eilotė 1:
[[Abruozdielis:Moon.jpg|thumb|240px|Mienolis]]
'''Mienolis''' īr vėinintelis gomtėnis [[Žemė]]s palīduovs ėr artėmiausis anā kuosmėnis kūns. Mienolis tēpuogē ontros vagolpalē rīški (pu [[Saulė]]s) [[dongos|dongaus]] objekts. Vėdotėnis atstoms terp Žemės ėr Mienolė īr 384,4 tūkst. km. Diel skėrtinga Mienolė apšvėistoma ėš Žemės veizamas Mienolė fazės.
 
I Mėnoli bova nusileidė̄nusilēdė̄ žmuonis. Šėtō pėrms padarė [[JAV]] prietėlis [[Nėls Armstruongs]] [[1969]] m.
 
Mienolis īr dėdlē svarbos vėsū tautū mitoluogėjuo, tēpuogē ė baltu.
Eilotė 10:
[[Abruozdielis:menulio_fazes.png|thumb|250px|right|Mienole paziu kaita: Jauns ●, prīšpėlnis ◐, pėlnatis ○, Delče ◑]]
 
Mienolis skrend i rinki Žemės elėpsėne uorbėta, diel ton nū anuos būn ne vėinuodo atstomo. Artiausē priartie lėgė 363 300 km, vuo tuoliausē būn lėgė 405 500 km. Nuors Mienolis skrend i rinki Žemės palē ton pate krītė pačia kryptimi, kāp Žemė sokas i rinki sava ašeis, bat diel letesne skrėdėma žmuogou, stebontiou Mienolė nū Žemės vuodėjė, ka Mienolis dongaus skliauto jod ėš vakarū i rītū šmuota. Kuožnās metās Mienolės notuolst nū Žemės par 3,9 cm.
 
Jodiedams i rinki Žemės Mienolis prėklausuomā nū [[Saulė]]s apšvėitėma matuos kuožn a lėika kėtuoks – tas vadėnama '''Mienole pazė'''. Abruozdielie galėt pavėiziet i [[Mienole pazė]]s. Pėlns mienole cėkls ožtrunk 29,5 paruos.