Kelmė – skėrtoms terp pakeitėmu.

Senesnie muokslėnie literatūruo gal ožtėktė, ka Kelmė pėrma sīki pamėnavuota [[1294]] m. a [[1295]] m. kāp ''Kymel'' a ''Kimel'' Petra Dusburgėitė „Prūsėjės žemės kronėkuo" mėnavuojama pėlės, katrou ėšgriuovė krīžioutē). Ale lietovėškuojė kronėkas pargoldīma leidies ė komentatuorios Ruoms Batūra iruodė, ka ''Kimel'' bova pri [[Nemūnas|Nemona]] ė uns gal būtė dabartėnė ''Kaimelė'' kaims [[Šakiū rajuons|Šakiū rajuonė]]. Vagol kėta versėjė, krīžioutiu kėliū i [[Lietova|Lietov]]ų aprašimūs mėnavuojama vėituojama ''Stabuncaln'' ([[1386]] m.), ''Stabekalne'', ''Stabekalmen'' ([[1395]] m.) buvus dabartėnes Kelmes apīlinkies ė galieto būtė laikuoma pėrmoujo gīvevėitės pamėnavuojamo (pėrmasis šio gīvenvėit su Kelmė susiej ''Theodor Hirsch'' [[1863]] m.). Vītauta laiaks čė bov didėlis dvars.

Ivairou lėteratūruo dažnātonkē mėnavuojama [[1416]] m. Kelmes bažninčes fundavėma data. Bet pėrmėjē patėkėmesnė duomenīs īr aplė Kelmes bažninč' - ana pastatīta [[1484]] m., Lietovuos Dėdliuoje konėgaikšte Kazimiera valia, dėltuo [[1484]] m. data īr vėina ėš pėrmūjū , tėkslesniū Kelmes ėkorėmou pamėnavuotė. [[1511]] m. bažnītkaimis gava torgaus privilegėj, [[1526]] m. mėnavuojams dvar ė mėstielis.

LikLėgė Pėrmuoje pasaulėne kara Kelm'Kelmė prėklausė protestantėškā Gružėvskū gėmėnē. Mėstele augėm pagīvėn XIX o. vėdurie nutėists plėnts [[Rīga]]-[[Tilžė|Tėlžė]].

[[1998]] m. [[palkrėtė 16]] d. Prezidėnta dekreto patvėrtins miesta herbs.