|
vėliava=Flag_of_Argentina.svg|
herbas=Coat of arms of Argentina.svg|
kalbos=[[ėspanūispanu kalba|ėspanuispanu]]|
sostinė=[[Buenas Airēs]]|
didžiausiasMiestas=Buenos Airės|
valdovų=12|
titulas1=PrėzidentėPrėzidėnts|
pavardė1=[[Mauricio Macri|Mauricėjus Makri]]|
titulas2=-Viceprezidėntė|
pavardė2=-[[Gabriela Michetti|Gabriela Miketi]]|
titulas3=-|
pavardė3=-|
BVPVieta=20|
BVP=542,80|
BVPValiuta=[[TarptautinisTerptautėnis dolerisduoleris|$]]|
BVPGyventojui=13 700|
BVPGyventojuiVieta=48|
laikoJuosta=UTC -3|
vasarosLaikas=netaikuoma|
nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[ĖspanėjėIspanėjė]]s|
nepriklausomybėsDatos=[[1810]] m. [[gegožės 25]] <br />[[1816]] m. [[lėipas 9]]|
nepriklausomybėsPavadinimas=PaskelbtPaskelbta <br /> PripažėntPripažėnta|
TLD=ar|
telKodas=54
}}
'''Argentėna''', uofėcēlēoficēlē vadėnama '''Argentėnas Respoblėka''' ([[ėspanū kalba|ėsp.]] ''República Argentina'') — ontra vagol dīdi valstībė [[Pėitū Amerėka|Pėitou Amerėkuo]] ėr aštonta vagol dīdi vėsom svietė. Ana ėšsėdėstiosi terp [[Andā|Andu kalnū]] ėr Pėitū Atlonta vuondenīna. Suostėnė īr [[Buenas Airēs]].
Argentėna robėžioujas so [[Brazilėjė]], [[Paragvajos|Paragvajom]], [[Bolivėjė]], [[Čilė|Čile]] ėr [[Urugvajos|Urugvajom]]. Ožėm 2 791 810 km² pluota. Teipuogi Argentėna pretendouna i [[Malvėnu saluos|Malvėnu salas]], [[Pėitū Džuordžėjė|Pėitū Džuordžėje]] ėr [[Pėitū Sandvėčiuo saluos|Pėitū Sandvėčė salas]], bė šėta da i 969 464 km² ožėmanteožėmantė [[Antarktėda]]s dali – [[Argentėnas Antarktėda]].
== Istuorėjė ==
Argentėnas istuorėjė skėrstuoma i tristrės pagrėndinesglabnas dalis: lėgėkolumbėniligėkolumbėni čiesa, XVI o. prasėdiejosi kuolonėjinikuolonėjėni čiesa ėrė nu XIX o. pradiuos prasėdiejosi valnas Argentėnas valstībės čiesa.
==== Prėišėstuorė ėr Ėnku ėmperėjė ====
Šiuo čiesu Argentėnā prėklausantios terėtuorėjės lėgė ėspanu kuolonėzacėjės bova palīgėnt mizernā apgīvendėntas. Midlėnama, kuo pėrmi žmounis čė pasiruodi aple 10 tūkst. metu pr. m. e., nuo nier tėkslē nostatītanustatīta ar apgīvendėnėms vīka par Šiauris Amerėka o par Polėnėzėje, kap teig' kai katrė tīrėnietuojā.
Pampuo gīvenosiosgīvenosės gentīs – kverandžē, teuelčā lėgė ėspanu pasėrodīmapasėruodīma bova klajuoklėškas ėr netorėjėnetoriejė juokesjuokės pažongesniespažongesnės teknuologėjėsteknoluogėjės, tuo čiesučieso šiaurisšiaurės vakarousvakarūs gīvenosės gentīs nu ankstīvūjū vėdoromžiu ožsiėmėnėjėožsijiemėnėjė gīvulinėnkīstegīvolėninkīstė ėr īpatožvi arkitektūras srėtīsrėtie bova nuognē pažangosės. [[XIII omžios|XIII]]-[[XIV omžios|XIV]] o. [[Ėnkā]] stėprē pasėstūmiejapasėstūmiejė i pėitospėitus ėr aple [[1450]] m. apiemė dėdledėdli Argentėnas šiaurisšiaurės rītū dališmuota. DaugomaDaugoms šėta rėgionaregijona gentiū pariemepariemė kečioju ryuodaruokonda ėr ėnku teknuologėjė. [[Gvaranē]] ėr so anās sosėjesosėjė čirigvanē, Mbya ėr ''Chané'' gīvena darda tuolėlautuolielau i rītosrītus Gran Čiake ėr TarpopiTarpopie.
==== Ėspanėjės kuolonėjė ====
Argentėnas pavadėnėms kėla ėš luotīnėška [[sėdabros|sėdabra]] pavadėnėma – ''argentum''. Pėrmėjė europėitē, vaduovaunamė Juan Díaz de Solís, pasėike La Plata. Čė anie pas vėitėnios žmuonis rada tropotoka sėdabra ėr išgėrda legenda aple Sėdabra šale. Diel šėto Paranuos estoarėjė pavadėnta ''Río de La Plata'' („Sėdabra ope“), o šalis ėgijė Argentėnas varda. Pėrma karta Argentėnas vards rašītėnios šaltėnios mėnavuojams [[1612]] m. raštos pas Ruy Díaz de Guzmán.
Adminėstracėškā dabartėnė Argentėna ėš pradiū bova [[Peru vicekaralīstė]]s dalisdalės, no 1776 m. pėitrītios bova atskėrta La Platas vicekaralīstė. Anos suostene tapa [[Buenas Airė̄s]]. Miests teipuogi gava teisiu savaronkėškā vīkdėt prekība. Diel šėta miests nuognē soklėstėjė ėr tapa regiona cėntro.
[[1806]] ėr [[1807]] m. konflėkta so [[Ėspanėjė]] čiesu onglā do kartos bandė ožėmt Buenas Aires, no diel vėitėniu gīventuoju pasėprėišėnema tuo padarīt anėm napavīka.
==== NacėonalėnesNacėonalėnės valstībesvalstībės korimsbūdavuojėms ====
[[Abruozdielis:José de San Martín (retrato, c.1828).jpg|thumb|left|200px|ArgentinosArgentėnas nacionalinisnaciuonalėnis didvyrisdėdvīris – Chosė de San MartinasMartins]]
Padedamas PrancozėjėsPrancūzėjės revoliucėjės ėr siekmėnga JAV valnoma kara Luotīnu Amerėkuo plėta lėberaliuosliberalės idiejės.
[[1810]] m. [[gegožė 25]] d. Buenas Airese paskelbts valnoms torėjė tik vėitini puoveiki; dėdlė dalisdalės La Platuos terėtuorėjuterituorėju siekėsėikė sava keliuokelė. [[1811]] m. atsiskīrėatsėskīrė Paragvajos.
Karėnės [[Chosė de San Martinas|Chuosė de San Martėna]] ėr [[Simonas Bolivaras|Sėmona Bolivara]] pargalies [[1814]]-[[1817]] metās pakaitė situacėjė ėr vėsa Argentėna terėturėjė bova ėšvadouta ėr valna. [[1816]] m. [[bėrželė 9]] d. Tokomana mieste paskelbts vėsos Argentėnas valnoms.
Puo ėšsivadavėao kuovū nu [[1829]] m. lėgė [[1852]] m. sekė konservatīvus ėr federalėstinis kontrsōjūdis, vadovaunams Juan Manuel de Rosas. Ans ėmesi dėktatūruos ėr šalėna sava prėišėnenkos. No generuols Justo José de Urquiza sokėlė parversma ėr so karioumene ožėmė suostene. Šalis bova sovėinīta ėr prėzidėntu patapa Bartolomé Mitre, uo vieliau Domingo Faustino Sarmiento.
1865-1870 m. Argentėna, Brazėlėjė ėr Urugvajos dalėvava Trėgoba aljansa kare prėiš Paragvaju, ė ana lamiejė. Tuolesnio čiesu generuols Julio Argentino Roca uorganėzavaorganėzava "Dīkomuos ožkariavėma", ė pėlnā pajongė vėsa pampa ėr dali Pataguonėjės. 1880 m. Buenos Airė̄s oficealē patapa šalies suostėne.
==== Konservatīvi oligarkėnė demokratėjė ====
[[Abruozdielis:Julio_A_Roca.jpg|thumb|right|200px|Julio A. Roca]]
[[1880]]-[[1929]] m. Argentėnuo vīka ekuonomėnis pakėlimspakėlėms ėrė dėdėjėdėdiejė imigracėjė, daugiausē ėš [[Euruopa]]s. Imigracėjė paskatėna prėzidėnts Nicolás Avellaneda, katrskatros sopaprastėna raikalavėmus gīvenėma leidėmuileidėmou gautgautė. EkonomikāEkonomėkā bova būdėngs žaliavū ekspuorts ėr pramonėniupramuonėniu prekiu imports. Ekuonomėnė pakėlimapakėlėma čiesos baigiesbėngies so svietėnesvietėnė ekuonomėneekuonomėnė krizė.
Rokuos vīriausībė ėr pakesniespaskesnės vīriausībės bova olėgarkėška puobūdė, stėprē itakaunamas dėdliūjū žemvaldiū. Dėdiuojė dalisdalės žmuoniū netorėjė puolėtėniupuolitėniu teisiu. Tėk prėklausantīsprigolontīs aukštomėnē galiejė balsoutė. Diel tuokiū dalīku kėla liaudisliaudėis jodėjėmskustiejėms ''Unión Cívica'' (Pėlėitiu sajonga). Ana rangė sokėlėmos, mėtėngos ėr gava tropoti noulaidū. Argentėnuo plėta socėalėzmasocēlėzma ėdėjuosidiejės, korėskūrės darbėnėnkudarbėninku pruofsajongaspruofsājongas ėr galiausē prėzidėnts Roque Sáenz Peña bova privėrsts ėvestivest vėsoutėni balsavėma.
.
==== Demuokratėjė ====
[[1916]] m. ėsamaRadėkalu vīriausībepartėjė pakaitė Radėkaluėsama partėjėvīriausībė, vadovaunamavaduovaunama Hipólito Yrigoyen. ŠiTa pergalė ėvīkaivīka diel [[1912]] m. pasiektuosprigautuos rėnkėmurinkėmu refuormosrefuormas.
Yrigoyen ėr popu anuo prėzidėntavisprėzidėntavės Marcelo T. de Alvear (1924-28 m.) bandėmiegėna vīkdītvīkdītė nacėonalėnėsnacionalėnės sontarvies puolitėka. Pruofesėnės sōjongassājongas bova itrauktas i derības, teipuogitēpuogė ėr so stodėntu jodiejimukustiejėmo, katros [[1918]] m. [[Kuorduoba|Kuorduobo]] raikalava onėversėtėtuuniversėtėtu refuormas. Nepaisont šėtošėta, kėla krovėni darbėninku maištā Buenas Airė̄s (1919 m.) ėr Pataguonėjuo (1921-22 m.).
[[1928]] m. Yrigoyen perrėnktsperrinkts prėzidėntu. NoAle diel ekuonomėnės krėzės konservatorē viel tapapalėka puopoliarospopulēros ėrė ėmiesjiemės organėzautėorganėzoutė sokėlėma.
==== Svieta ekuonomėnė krizė ====
[[1930]] m. Yrigoyens bova noverstsnuversts karėnė poča čiesu. Konservatīvos generuols José Félix Uriburu stangies atstatīt senaja tvarka, noale demuokratėnė sėstema ėšlėka. [[1932]] m. rėnkimus laimiejė Agustín Justo.
Svieta prekības žlogėms paskatėna ėndostrėalėzacėje, katra torėjė pakaist ėmpuorta ėr sostėprėnt ekuonomėni Argentėnas valnoma. To čiesu auga itampa terp dešėniūju, fašėstiniu ir kairiūju, radėkaliųju partėju. Argentėnas puolitėkā to čiesu būdėngas dešiniosės ėr karėnės vīriausībės. Bandėmā stėpėnt demuokratėja baigdavuos karėniu jiegū isikišimu.
==== Ontrasės svieta kars ====
Ramón Castillo [[1943]] m. novertėnuvertė počistāpučėstā ėr lėgė [[1946]] m. valdė karėškē. Ontrajam svieta kare Argentėna oficialē laikies neotralėtėta, noale sėmpatėzava Ašėis valstībiems, o kara pabaiguo palaikė sōjongėnėnkos. To čiesu jaunam karėnėnkui [[Chuanas Peronas|Chuanui Peronui]] pavīka prasėbraut lėgė valdiuos: anam karėškē patikieja Darbuo mėnisterėjė ėr diel sava platiū noulādu pruofesėniems sōjongoms ans graitā patapa darbėninku klasės didvīrio. Kumet [[1945]] m. prėiš karėškios sosėfuormava demuokratėnė opozėcėjė, kariškē pabandė atkort socialėne santarve, o Perona atlaiduo ėr sojemė. NoAle diel navalduomos padėtės Perons bova palaists ėr bova soorgėnėzoutė rėnkėma.
==== Peronizms ====
[[Juan Perón|Chuans Perons]] laimėjė [[1946]] m. rėnkėmos mizerna persvara, no so sava žmuona [[Eva Perón]] (darda vadintavadėnta ''Evita'', m. 1952) duominavaduomėnava Argentėnas puolitėniam gīvenimegīvenėmė lėgėligė [[1955]] m. DalisDalės peronistėnės puolitėkas bova svarbiū pramuones šakū nacionalėzavėms ėr impuorta pakatima vėitėne gamība muodelio vīstīms. 1949 m. Perons igīvendėna konstėtucėjės pakaitima, katras anam laida ontra prėzidėnta kadencėje.
Perona valdīma čiesa galėma apibūdėnt kap demuokratėjės ėr diktatūras hibrida: kėtos partėjės bova laidžamas ėr vīka valni rėnkimā, no žėniasklāda ėr pruofesėnės sōjongas bova kontrolioujamas Perona ėr anoo partėjės aparata. Pritele kolts ėr nacionalėstėnė propaganda bova Perona valdīma pagrėndinē ramstē. Perona valdīma laiko, īpat par pėrmōja kadencėjė Argentėnas ekuonomėka soklestėjė ėr bova pasėikts gerbūvė līgis, katro nėikad vieliau pasėikt napavīka. Ėš tuo čiesa kiles Perona pasakėms, kuo ėš tuo, ko vėina argentėnėitiu šėima ėšmeta i šiokšlīna, galietu pragīvent penkiuos europėitiu šėimos.
Konservatorē stebiejė Perona veikla so nepasitėkiejimu ėr ontrousės anuo kadencėjės čiesu nosprendėnusprendė sorangt parversma. Sosėformava platos konservatoriu-liberalu opozėcinis jodiejėms, katros riemės, vėsū pėrma, senaja dvarėnėnku olėgarkėja, no palaikuoms dalėnā profesėniū sajongusājongu ėr vieliau net katalėku bažnīčėsbažninčės. Ekuonomėnės pruoblemas liemė, ko šėts jodiejėms bova palaikuoms ėr dalies vėdorėnė slouksnė, no darbėninku klasė lėka iėtėkimaėštėkėma PeronuiPeronou.
==== Pučos ėr nastabėluma čiesos ====
1955 m. Perona valdīma notrauknutrauk Eduardo Lonardi vadovaunams karėnis pučos, katra laiko žova aple 4000 žmuoniū. Ėr nat puo pašalėnėma nu valdiuos Perons terp preitėliu ėšlėka popoliaros ėr turiejė itaka gīvendams tremtī.
Tolėmesnēs metās ėšrīškėjo konflėkts terp puolėtiniu interėsu gropiu: nacionalpuopolėstā nuorėjė tik troputi reformoutė peronistine ekuonomėkas puolitėka ėr toliau remtės ėndostrialėzavėmu. Liberalā, daugiausė riamėmi dvarėninku ėr boržuazėjės, siek' atsisakīt nerantabėliū pramuonės šakū ėr pareit pri valnuosės prekības.
Galiausē karėškē notarė sogražėnt demokratėjė. [[1973]] m. kuova rėnkėmos laimiejė peronistā, katrū atstuovs Héctor José Cámpora laimiejė ėr sava puostu parlaida Chuanū Peruonū. Ans grižės ėš tremtės pradiejė vīkdīt kėita dešinėjė puolėtėka, parsekiuojė vėsos kuomonėstus ėr suocėalėstus no ekuonomėniu pruoblėmu naišspredė. 1974 m. Peruons pasėmėrė ėr po anuo smertės anuo žmuona Isabel Perón patapa Argentėnas vaduove. Prasėdėjė teruorėzms, ''Alianza Anticomunista Argentina'' pradėjė kuomonėstu žodīmos.
==== Karėnė diktatūra ė valstībinisvalstībėnis teruors ====
[[1976]] m. kuova mien. karėškē, vadovaujamėvaduovaujamė [[Jorge Rafael Videla]] viel periem valdž'valdžė i sava ronkas, remiamė liberalūliberalu gropesgropės, katra ekonuomėnesekonuomėnės krėzeskrėzės akivaizduo matė sava isitvėrtėnėma galimībesgalėmībės. Vadėnamasis „nacionalėnes„nacionalėnės reorganizacėjesreorganizacėjės pruocesos“ turiejtoriejė „lėguota“ apėbūdėnamapėbūdėnama Argentėnas vėsuomenvėsuomenė gražintėgrōžintė pri konservativiūjūkonservativiū idealūidealu ė galotėnā sonaikintė kairiuoseskairiuosės partizanėnespartizanėnės grupuotesgrupoutės. ValdžiaValdžė pradiej'pradiejė „Nešvariūj„Nešvariaja kar“vaina“ (''Guerra Sucia''), katruo metočiesa bova „pradongėnamė be žiniuos“žėniuos“ kuomunistūkomunėstu veikiejāveikiejē, peruonistā ė kėtė valdžē nepalakosnepalankūs asmenīs. DaugībėDaugoms oponėntū ikalinta kaliejėmūsdabuoklies, nuteista miriopmėrtė. IšĖš vėsa karėnesvainėnės diktatūras laikuotarpio „pradunginta“ aplė 30 000 žmuoniū. Nepaisont tuo, ta diktatūra neoficialēneoficēlē bova remiama [[JAV]], katra bijuojebėjuojė komunistūkomunėstu ītakas Luotīnū Amerikuo. [[1981]] m. prezidėnto ''[[de facto]]'' tapapalėka generuols [[Leopolds Galtjeris]]. Anuo nuruodīmo šalėis karėnesvainuos pajiegas isiverž'isiveržė i [[Malvėnu saluos|Malvėnu salas]], valduomas brėtūbrėtu, ė paskelbė anas Argentėnas terituorėjė. [[JK|Jongtėnė Karalīstė]] zars jiemiesjiemės atsakomūjūatsakuomūjū veiksmūvēksmū, tuom pradiedama 2 mienėsius trukustrukosė [[Malvėnu kars|Malvėnu karvaina]]. Nepaisont tuo, ka FuolklandaFolklanda salas baisē nutuolosesnutuolosės nu Jongtėnes KaralīstesKaralīstės, brėtā sugebiejeimeiga pasinauduodamėpasėnauduodamė dėdesnė karėnėvainuos patirtīmpatīrėmo ė gėnkluotėgėnkloutė iveiktė argentinietiusargenėnėitius. KaraVainas metočieso žova 655 Argentėnos karē. Pu nesėkmiesnesiekmies karėvainuo Galtjeris bova pašalints išėš puosta, vuo šalėis vaduovo tapapalėka [[Reinalds Bignuonė]]. DėlDiel dėdeledėdelė vėsuomenes spaudėma uns bova priversts paskelbtė neprėklausuomusliousus rinkėmus, tuom užbaigdamsožbėngdams karėnvainėnė diktatūrdiktatūra.
==== Demuokratėjės sogrižimssogrīžėms ====
[[1983]] m. [[spalė 30]] d. prėzidėnta rėnkėmus laimiejė Rauls Alfuonsins. Šalės sogrižasogrīža pri kuonstėtucėnė valdīma. Netrukos bova isteigta kuomisėjė karinės chuntas nuoikaltėmam tirt, vadovaunama rašītuoja Ernesto Sábado. Kuomisėjė ėštīrė daugel' karavainuos nosikaltėmunusėkaltėmu, no daugoms chuntas vadū rimtū bausmiū ėšvengė. Šalis torėjė rimtū ekuonomėniu pruoblemu. [[1989]] m. prezidenta rėnkimous laimiejė peronists Karlosas Menems. Ans jemės radėkaliū ekuonomėniu refuormu. Pradieta privatėzacėjė, [[Argentėnas pesos]] sosėits so [[JAV duoleris|JAV duoleriu]], padėdė ožsėinė investicėjės, somažiejė infliacėjė. Anam pavīka atnaujėnt dėpluomatėniusdipluomatėnius santīkiossantīkius so [[JK|JongtineJongtėnė KaralīsteKaralīstė]]. Tatā laida Menemū laimoetlaimietė sekantiossekantius prėzidėnta rėnkėmosrinkėmus. No bedarbīstės panaikintpanaikintė napavīka. O ėpatėngāĪpatėngā soklėstiejė teruorėzmsteruorėzmos (teruora ėšpolėėšpoulē prėšprīš žīdosžīdus), kuorupcėjė, radėkalėzms.
==== Ekuonomėnė krizė ====
| 