Marsos – skėrtoms terp pakeitėmu.

'''Žėizdrė''', da vadėnama '''Marso''', īr katvėrta nu [[Saulės sėstėma]]s planeta. Nū Saulės notuolosnutuolos 227,9 mlrd. km. Žėizdrės pavėršiupavėršiuo gers šmuots rīškē raudounasrauduonas vuolėinas. Ton palē pluota īr zars do lėikos mėnkesnė ož Žemės planėta. Ana tor 2 satelėtos: [[Fuobs|Fuoba]] ė [[Dėims|Dėima]].

Atmuosperėnis sliegėms Marsė vėdotėnėškā tesodara 0,6% Žemės sliegėma (600 paskaliu) ė vėsor īr mažesnės kāp [[Armstronga limits]], kas znuočie, ka žmuogaus pats vėins be specēliuos apsaugos ėšporptom ė nomėrtom. Aukštiausė sliegėma vėita - 7 km gėlomuo asontės ''[[Hellas Planitia]]'' klans ož limita zars 5,4 sīkius mažesnės īr, mažiausia sliegėma vėita - ''[[Olympus Mons]]'' kalns (208 sīkius). Ka Marsa atmuospera ė sodarīta daugiausē ėš [[CO2|onglėis dvėdegėnė]], anos tonkoms teprigaun 1% Žemės atmuosperas tonkoma, diutuo Marsė menks [[šėltnomė efekts]]. KlėmatsKlimats šalts - vėdotėnė temperatūra tier -60°C, a pri puoliu gal prigautė ėr -140°C. Šėltiausė temperatūra musintās +20°C, ale pri ekvatuoriaus ė dėinuom.

{{Saulės sėstemasistema}}