Koršiu konėgā – skėrtoms terp pakeitėmu.

 

Anėi bova [[koršē|koršiu]] bajuoru ainē, pamėnavuotė pėrma sīkė Petersburga duokomėntūs 1320 ė gīvena [[Ķoniņi]], [[Pliķi]], [[Kalēji]], [[Ziemeļi]], [[Viesalgi]], [[Sausgaļi]] ė [[Dragūni]] suoduos. Koršiu konėgams priklausė tuokės šeimas kap (nūdėinas latviu kalbuo): Aparjods, Peniķis, Tontegode, Vidiņš, Dragūns, Saukants ė kt. Anėi toriejė specēlės prėvėlėjės [[Lėvuonėjės uordėns|Lėvuonėjės uordėna]] čiesās, tuokės kap medžiuoklė, karėnė prīvuolė, muokestiu nemuokiejėms, bet tas prėvėlėjės prarada 1845. Par 1863 metu gīvėntuoju sorašīma bova soskaitlioutė 405 prietelē ė bova laikuomė atskėra tauta. Nuors koršē bova par laika asėmėlioutė latviu - koršiu konėgā prisauguojė sava atskėroma nasėžanidamė so kėtuom tautuom. 1920 metās koršiu konėgā bova pradietė laikītė valdiuos latvēs.