Svēkata – skėrtoms terp pakeitėmu.

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
naus
 
Eilotė 1:
'''Svēkata''' ī [[žmuogos|žmuogaus]] tuokė būklie, kap ana [[kūns]], anuo ciels gīvats, [[dūšė]] vēk kap rēk, kap žmuogos jautas ciels, stipros, drūts, tora sīlas, nie liguons, netora [[lėga|lėgū]]. Gera svēkata prigol nug daugelė prīžastiū – jaunoma vuo senoma, gīvenėma būda, prīgėmėma, aplinkuos, katruo gīven, [[laimė]]s. Dėdlė dalėm žmuogos sava svēkata gal prīveizėtė ė gerintė – jiedont svēka [[jiedis|jiedi]], nakūrėjont, nageront [[alkaguolis|alkaguolė]], namūčėjont sava dūšė dėdlēs rūpesnēs, gīvenont svēkuo, čīstuo, tīkiuo vėituo, gerā ėšmiegont, gerā sotariant so kėtās žmuonim, ė panašē. Bet dėdlė dalės svēkatās parēn ė nug žmuogaus laimės – anuo prīgėmėma (a gėmė drūts, napasilėguojė̄s, naparsinešė šeimuos lėgū), a napasigava ožkretamū lėgū, a nepakliova i kuokė nelaimė (naparkrėta, nabova kuo tās ožpolts, nasosiruonėjė). Gera kūna svēkata prīgol ė nug geras dūšės svēkatas – ramė, čīsta dūšė tonkē paded ėšsilėnktė so senatvė atēnontiu lėgū, vuo sosirgus – spieriau pasvēktė.