Kūtės – skėrtoms terp pakeitėmu.

11 baitų pašalinta ,  prieš 4 metų
nie keitėma pāiškėnėma
m (Hugo.arg parvadėna poslapi Kūčės i Kūtės)
[[Abruozdielis:Kūčios.JPG|thumb|250px|KūčiuKūtiu stals]]
'''KūčėsKūtės''' ('''Kūčės, Kūťės''') īr švėntė, katra švėntama [[Kaliedas|Kaliedu]] ėšvakariuos, [[groudė 24]] dėina. Tuos dėinas vakaruo sosirenk vėsa šėima jiestė KūčiuKūtiu vakrīnės. Tas daba ī [[katalėkībė|katalėku]] švėntė, bat pu prauda, kėlėma nug senuobėnės baltu švėntės, par katra liuob būs šeramas vielės (buočiu dūšės).
 
== Roušta ==
 
KūčiuKūtiu laukėms prasided bavēk prīš ciela mienesi – nug Švėnta Andriejaus. Tas čiesos [[Advėnts]] ī, ė par anou žmuonis laikās ramē, nakelna [[alasos|alasa]], laikas pasninka, ka dūšės napridėrbtom ėškadas. KūčėmKūtėm ė Kalieduo žmuonis liuob pradietė taisītėis tėktās kelės dėinas prīš švėntės.
 
KūčėsKūtės liuob būs dėdlė [[švėntė]], katrā rengiamas ciela dėina. Par tou dėina žmuonis liuob nadėrbs juokiū dėdliū darbū – naskaldīs malku, nakūls, namals, ba dėdlis alasos gal atēnontė vasara prišauktė baisės [[kroša]]s ėr [[audra]]s. Kap žmuonis jau sosiried švēstė, tap tūmet ēn praustėis – [[kobėls|kobėlūs]] aba [[perenė|perenies]]. Pradiuo prausas vīrā, paskom muotrėškās ė vākā. [[Kaliedu eglotė]] tepuogė statuoma tėktās KūčiuKūtiu dėina – ana seniau liuob pouštė paprastā: vuobuolēs, saldainēs.
 
== Vakarīnė ==
 
KūčiūKūtiu vakarīnė prasided, kap jau ožtek [[Aušruos žvaizdie|Vakarė žvaidzie]]. Tūmet ont [[stals|stala]], sīkēs ė pastalie, kraun [[šėins|šėina]], ont tou šeina tėisa švarė [[staltėisė]] ėr ėšdeliuo jiedius. Da stala būn ka vėsap dailē ėšdabėn – rūtuom, eglės skojėm, šiaudū dėrbėnēs. Ont stala būtėnā ded [[žvakė]], [[krīžios|krīžali]], švėnta abruozdieli. Sīkēs da liuob statīs nanūkolta rogiū pieda. I KūčėsKūtės sosirenk vėsi šeimuos žmuonis, da liuob pašauktė pas savėi ė kuokius kaimīnus, katrėi natora šeimuos, ūbagus. I rinki nug stala tūmet žmuonis sustuoj aba soklaup ė pasimelda. Paskum šeimuos tievs jėm pašventėnta [[pluotkelė]], atlauža, isided bornuo, tūmet padalėn kėtėm. Basidalėndami pluotkelė žmuonis labėn kėts kėta, palinki, ka būtom geri metā, ka solauktom kėtū KūčiuKūtiu. Tonkē pluotkelės ided ėr i jiedius. Jiedama ba šakotiu ė peiliu, tėktās so [[šaukšts|šaukštās]] ė ronkuom, kap ta dara dūšės.
 
== Jiedē ==
 
KūčėmKūtėm taisa 12 jiediu, ba metūs ī 12 mienesiu – 12 Jiezaus apaštalu. Glabniausis KūčiūKūtiu jiedis (aukštaitiūs) liuob būs [[Kūčė]] – tas ī brinkītė [[grūdā]], ožpiltė mėišėmo (sokros aba medos so ondenio). Da taisa avėžu [[kėsielios|kėsielio]], [[žovės|žovi]] ([[līdeka]], [[silkė]]), [[grība]]s, [[slėžėkā|slėžėkus]] so [[Kielės pėins|agounu pėino]], [[žėrnis|žėrnius]], kap kor [[kuompuots|kuompuota]]. Žemaitiams paprasti jiedē ī sogrūstas paspirgintas, droska ė pėpėrās pagardintas [[kanapė]]s ([[kanapīnė]] aba spėrgotė) so vėrtuom naloptuom [[bolbė]]m, popu, žėrniu ė kroupu mišrānė ([[kionkė]]), [[cėbolīnė]] (cėboliu rasals su [[Pirkšnie|pirkšnīsė]] keptuom silkiu galvuom), silkė, agounu pėins, avėžū kėsielios ė kūčiokākūtiokā. Ka tas jiedis pasninkėnis ī, ta ė kep ana ont [[alėjos|alėjaus]], vuo ne ont taukū a [[svėists|svėista]]. Ont KūčiuKūtiu stala vėsūmet liuob būs [[medos|medaus]] ė [[douna]]s, ka kėtās metās natrūktūm stiprībės, [[Vuobelės|vuobouliū]] ė [[rėišots|rėišotū]], katrėi neš meilė, ė da [[spangoulė|spangouliu]], katras sauga nug neprietėliu.<ref>[http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=4606 „Pajūrio naujienos“: Žemaičių Kūčios ir šv. Kalėdos – kuklios bei sveikuoliškos]</ref> Jiedama tīlē, būtėnā pamėnavuojami nūmėrė̄ šeimuos narē, aba tėi, katrėi nagal būtė so šeima. Nabaštėkams palėik toščės [[tuorielka]]s, ba vierėjama, ka anėi nakti pagrīžt i nomūs, ė jied KūčėsKūtės.<ref>[http://www.santarve.lt/zmones/apie-zemaitiskas-kucias-primena-senoviniai-receptai/ „Santarvė“: Apie žemaitiškas Kūčias primena senoviniai receptai]</ref>
 
== Muonā ė kėti papruotē ==
 
Pu jiedė prasided [[muonā]] – patsā glabniausis borts ī šiauda traukėms. Kas ėštrauka ėlgesni šiauda ėš pu staltėisės, tasā būktās gīvens ėlgiau kap tas, pas katrou šiauds tromps ī. Da par KūčėsKūtės žmuonis veiza i dongu, ė palē uora spieja, kuokėi būs kėti metā. KūčiuKūtiu vakaruo gerā pašera [[gīvuolis|gīvuolius]], kėti būn, ka doud pluotkelės aba jiedė nug stala (īpatingā bėtėm). Žmuonis liuob sakītė, ka KūčiuKūtiu nakti gīvuolē tarposavie ruokounas, ale jēgo žmuogos ėšgirst anūm ruoda, ta anam smertėis atēs. Jaunėms liuob torietė daug muonu, ka parspietom, a kėtās metās apsiženīs: liuob ims i saujė slėžėkus ė anūs skaitliuos, a ėšēn puora, aba gliebs [[tuora]]s žiuogrius, a puora. Kėts muons ī lėitė [[vaškos|vaška]] aba švėna i ondeni, ė veizietė, kas gaunas – kap ėšlėijėms ėšruod, tas tavėi ė lauka.
 
Pu jiediu žmuonis tėpuogi liuob ruokoutėis aple švėntus dāktus, tradėcėnės vieras, Bėblėjės eilotės ė kt., diekavuotė kėts kėtam, linkietė gerū metu.
 
[[Žemaitē]] pu KūčiuKūtiu stala tonkiausē nukrauna, vuo aukštatiūs ė dzūkus ana palėik, ka buočiu dūšelės (da saka, ka aniuolielē, Dievolis) pajiestom.
 
== Šaltėnē ==