'''Šėlaa sykees da vėržė''' ({{la|Calluna vulgaris}}) y tuoki augalaa, katrėi muokslėškaa prigol pry erėkėniu augalū (''Ericaceae'') šeimuos.▼
▲'''ŠėlaaŠėlā''' sykeessīkēs da '''''vėržė''''' ({{la|Calluna vulgaris}}) yī tuoki augalaa[[augals|augalā]], katrėi muokslėškaamuokslėškā prigol pryprī erėkėniu augalū (''Ericaceae'') šeimuos.
Tėi y nadėdli krūmalee, katrėi ožaug lėg 0,2-0,7 m aukštoma. Lapokaa smolkee, kap žvynaa, ba kuotū. Žėidaa maži, švėisee rūžavi, tonkee sogolėė i statmena [[kekė]]. Žydia vasaras pabonguo (nug lėipas) lėg rodenė pradiuos (siejės). [[Stombris]] somediejėės, šakuots, vėsas šakalės statmenas.▼
▲Tėi yī nadėdli krūmaleekrūmalē, katrėi ožaug lėg 0,2-0,7 m aukštoma. LapokaaLapokā smolkeesmolkē, kap žvynaažvīnā, ba kuotū. Žėidaa[[žėids|Žėidā]] maži, švėiseešvėisē rūžavi, tonkeetonkē sogolėėsogolė̄ i statmena [[kekė]]. ŽydiaŽīdia vasaras pabonguo (nug lėipas[[lėipa]]s) lėg rodenė pradiuos (siejės[[siejė]]s). [[Stombris]] somediejėėssomediejė̄s, šakuots, vėsas šakalės statmenas.
Aug šėlaa sausuos medies, ypatingaa pošynūs (šėlūs). Anėm nuogniausee tink šėlžemis (tuokis rūgštuoks, naderlings smėltyns) - anūs anėi aug ėštėsaas šėlynaas. ▼
Seniau šėlū liuob maišytėmaišītė i [[muolis|muoli]], ėš katrou driebs noma. Da anūs liuob kratytėkratītė kap [[kraiks|kraika]] gyvuoliamgīvuoliam. Šėlūs [[bėtės|bėtis]] ronkiuo [[medos|medu -]] – ans gaunas tuokis tomsos, gaižuoka skuonė, kert i gerklė. Tink kou nūdarytėnūdarītė pilkaapilkā. Šėlū erbata taisa nug ėnkstu, ėšgoostėėšgōstė, vėlga ont nūplinkymanūplinkīma.
Siejės mienou žemaitiūs da šaukiams šėlū mienesio.▼
▲Siejės mienou žemaitiūs da šaukiams šėlū mienesio.