Ožgavienės – skėrtoms terp pakeitėmu.

'''Ožgavienės''' ī senuobėnė baltu [[švėntė]], katra īr švėntama lėkus 7 nedielėm[[nedielė]]m lėgo [[Velīkas|Velīku]] (tas ėšēn terp [[vasarė 5]] ė [[kuova 6]] dėinū) ė vėsūmet ėšpoul par [[oterninks|oterninka]]. Senuobie bova švėntamas ciela nedielė, pradedont nu sekmadėinė (nedielės dėinas). Par Ožgavienės ėšvaruoma [[žėima]], vėsos bluogis, nabašnėnku [[dūšė]]s, ba jau stuoj čiesos [[pavasaris|pavasariou]], jau čiesos perėitė ėš [[smertės|smertėis]] pasaulė i skalsuos, [[gīvībė]]sgīvībės pasauli. Ožiejus krėkštiuonībē, Ožgavienės palėka kap ė krėkštiuoniu švėntė – ana toria atėtėkėmu vėsom svietė, tou čiesou kap būn Ožgavienės, Euruopuo švėnta „karnavala“.

Ožgavienės ī paskotėnė mēsieda dėina, vuo paskom lėgo pat Vielīku būn [[pasninks]] – [[Gavienė]]. Tūdie ton dėina rēk suotē jiestė – gaspadėnės nug pat onkstība rīta taisa blīnus, [[mēsa|mēsuos]] jiedius. Lėg Ožgavieniu liuob pabėngs vėsus dėdlius žėimuos darbus – ėškoltė javus, soverptė siūlus. Bova tuoki prītarā, ka jēb naėškolsi javū, anūs sokapuos pelės, vuo jēb verpsė – sokėrmīs mēsa, rūdim apēs [[lėns|lėnā]], [[siūlā]], druobės. Tepuogė ī vierėjėms, ka jēb par Ožgavienės gerā ožjiesi, ta cielus metus suotē ė stiprē gīvensi.

* [[šiopėnīs]] – tas ī patsā senuobėškiausis Ožgavieniu jiedis. I ana ded [[žėrnis|žėrnius]], popalės[[popalė]]s, bolbės[[bolbė]]s, [[kroupas]], kuokis kiaulīnas[[kiaulīna]]s šmuots (kramė, kuojė, oudega); vėituo anuo da taisa kionkė – šotėnīs ėš mēsuos ė bolbiu.

* [[blīnā]] – daugomuo miltėnē, sīkēs da imoš ė kiauši. Žemaitiūs tonkē kep rūgštius blīnus ėš par nakti raugintas tešlas[[tešla]]s. Gal būtė jiedami ė bolbėnē blīnā.

* [[kuošelīna]] – tradėcėnis Ožgavieniu jiedis, katrou verd ėš kiaulės ausū, kuoju, kramės, š tou, kas da palėka pu kaliedėniu skerstoviu.

* [[alos]] – tūjaus pu Kaliedu ožraugts mėižėnis alos.

Liuob bova tuokis papruotīs, ka kuožnos, katros par Ožgavienės ožsok i svetius, būtėnā tora sojiestė kuoki mēsėška jiedi. Prīšingā nego par [[Kūčės]], vėskon rēk sojiestė par vėina dėina. Jēb jiedė palėik par daug, ta anou liuob šertė gīvuoliam aba laikītė kap liekvarsta.

Kėta dėina pu Ožgavieniu ī [[Pelenėjė]] – tūmet vėsas linksmībės, mēsuos jiedėms bėngas.

Ožgavienės linksma [[švėntė]] ī. Par ana būtėnā rēk kap tās nepaprastā apsiriedītė: senuobie liuob taisīsis ėšvėrkštēs kailėnēs[[kailėnē]]s, švarkās, [[sėjuons|sėjuonās]], [[skara|skaruom]], anūs sosijous [[virvė|vėrvė]], abrūzo[[abrūsos|abrūso]], pantėm, daba riedas vėsuokiuom spalvuotuom drapanuom, senās skarmalās, blėzgotēs ė kėtap. Būtėnā rēkalinga ličīna (kaukė) – anas žmuonis dėrb ėš medė (apošės[[apošė]]s, [[alksnis|alksnė]], [[beržos|berža]]), puopīrė, kartuona. Ana tora ėšruodītė baisē, kap kuokis veln’s[[veln's]], [[ragana]], tūdie būn kreiva, badontė, so dėdlė šniuobė, so pritaisītās ūsās[[ūsā]]s, ontakēs[[ontakē]]s, plaukās[[plaukā]]s, [[barzda]] (ėš avėkailė, lėnū, ašotū, pakolu). Paprastesnė ličīna liuob dėrbs ėš tuošės[[tuošė]]s, sena kūtkailė (avėkailė). Jēb ličīna kap gīvuolė, ta ėš [[šiaudā|šiaudū]], verpstoku, skarmalū da pritaisīs kuoki snapa, ragus. Ale ka ė kuokė baisė ličīna babūtom, ana ėšruod būktās joukias.

Palėka papruotīs parsiriedītė kuokēs ta padarās – tūdie sositarė̄ riedas kap [[čėguonā]], [[žīdā]], vuožē, velnē, raganas, arklē ė panašē, būn ka vīrā parsiried kap muoterėškās, ė atvėrkštē. Jēb riedas kap giltėnė, ta būtėnā so dalgio, jē kap čėguonā – ta baisē spalvuoti ėr ėšsidažė̄, žīds būn kopruots, so barzda, dėdlēs dontim, so dėdlė pėnėginė, arklio lioub taisīsis do vīru – vėins būn arklė galva, kėts kūns ėr oudega.

Da būtėnā par Ožgavienės būn Muorės[[Muorė]]s (Kuotrės, Magdės) degėnims. Tas ī tuokė [[čiūčela]], padėrbta ėš šiaudū, senū skarmalū, ka atruodītūm kap kuokė buoba, ragana. Tūmet žmuonis ožkora dėdli lauža ė dainiuodami bēgė šuokdami anou sopleškėn. Čiūčelās pelenās pabarsta žemė, ka būtom skalsesnė.