'''VėncosVincos Mīkuolaitis–PutėnsMīkuolātis–Potėns''' ([[1893]] m. [[sausė 6]] d. [[Pėluotėškē]] – [[1967]] m. [[bėrželė 7]] d. [[Kačergėnė]]) īr XX omžiausomžė pradiuos lietoviu poėtspuoets ė pruozėninks. Onsā īr nuogniausē žėnuoms sava sėmbuolėstėnēs eilieraštēs ė ruomano „Altuoriu šešielī“šašoulie“.
PutėnsPotėns muokės [[Marėjampuolė]]s gėmnazėjuogimnazėjuo, paskumpaskom [[1909]] m. istuojė i Seinu konėgū senminarėjėsemėnarėjė. [[1918]] m. ėškeliava i [[Šveicarėjė]] ė Fribūra onėversėtetė stodėjava fėlosuopėjefėluosuopėjė ė mena istuorėjeistuorėjė. [[1923]]-–[[1929]] m. [[VDU|Lietovuos onėversėtetė]] diestė literatūra. PaskumPaskom lėgė [[1943]] m. dėrba [[VU|Vėlniaus onėversėtėtė]].
Patīs žīmiejėžīmė̄jė PutėnaPotėna kūrīnē īr:
* Eilieraštiu rėnkėnīsrinkėnīs „Terp dvėjūdvījū aušrū“. Eilieraštiams būdings sėmbuolėzmossimbuolėzmos, gamtuosgomtuos muotīvā, žmuogaus santīkissontīkis so svieto;
* Ruomans „Altuoriu šešielī“šašoulie“. Tas īr patsā pėrms lietoviu psicholuogėnispsėkuoluogėnis ruomans. Anamė īr gvėldenamas konėgīstės, gīvenėma kelė, mena liousoma biedas.