'''JuozasJūzė BalčikonisBalčėkuonis''' ([[žemaitiu kalba|žem.]] ''Jozė Balčėkuonis''; [[1885]]-–[[1969]]) bova lietoviu kalbėnīnkskalbėninks. Gėmė [[Ėrėškē|Ėrėškiūs]] ([[Paneviežė rajuons]]) [[1898]]-–[[1906]] m. muokies Paneviežė realėnie gimnazėjuo. [[1918]]-–[[1920]] m. Paneviežė vīru gimnazėjės, vuo [[1920]]-–[[1924]] m. Paneviežė muokītuoju seminarėjės direktuorios.
J. Balčėkuonis bova ėštikėmiausis ėr vēkliausis [[Juons Jabluonskis|J. Jabluonskė]] darbū tēsies. [[1933]]-–[[1936]] m. solasėjė ėr ėšleida J. Jabluonskė raštus. Pu [[Kazimiers Būga|K. Būgas]] smertėis ([[1924]] m.) [[1930]]-–[[1952]] m. J. Balčėkuonis „Lietoviu kalbuos žuodīna“ vīriausiosis redaktuorios. [[1944]]-–[[1952]] m. Lietoviu kalbuos institota direktuorios. Nū [[1944]] m. pruofesuorios, nū [[1946]] m. Muokslu Akademėjės akademėks. Sokaupė artė dvijūn milijuonu lapieliu žuodīna kartuoteka, ožrašė keliuoleka tūkstontiu žuodiu ėr sakėniū ėš gīvuosės ruodas, daug vėituovardiu ėr liaudės saugiu („Droskėnīnku dainas“, [[1972]] m.). Paskelbė straipsniu lietoviu kalbuos ėr kalbuos istuorėjės, kalbuos koltūras klausėmās ėr kėtūn darbū. J. ėr V. Grėmu, V. Haufa, Š. Pera, H. Andersena pasaku, Dž. Svėfta kūrėniū pargoldītuos.
