'''SlavaaSlavā '''yī tuokės tautas[[tauta]]s, katras rokunas [[slavu kalbas|slavu kalbuom]]. Kap ė daugoms Euruopas[[Euruopa]]s tautū, anėi prigol pryprī [[Indėeuruopėitē|indėeuropėitiu]]. SlavaaSlavā gyvengīven daugomuo RytūRītū ė Vėdorė Euruopuo - – nug Elbės[[Elbė]]s opėis vakarūs senuobie lėg Vuolgas[[Vuolga]]s, daba lėgė pat Ramiojė ondenynaondenīna rytūsrītūs.
SlavaaSlavā skėrstas šėtap:
* rītū slavā: [[rosā]], [[godā]], [[okrainėitē]], [[rosėnā]].
* vakarū slavā: [[lėnkā]], [[čekā]], [[sluovakā]], [[ložėtienā]] (sorbā).
* pėitū slavā: [[serbā]], [[buosnē]] ė [[korvatā]] (krūvuo – joguoslavā), [[sluovienā]], [[bolgarā]], [[makeduonā]].
Senuobie slavaaslavā gyvenagīvena, bet paskom ėšnykaaėšnīkā [[Dakėjė|Dakėjuo ]] (daba [[Romonėjė ]]), Graakėjuo[[Graikėjė|Grākėjuo]], aplinkou Elbės (Labės) žemopi (daba šiaurėis rytūrītū Vuokytėjė[[Vuokītėjė]]). ▼
<nowiki>*</nowiki>rytū slavaa: rosaa, godaa, okrainėitee, rosėnaa.
Vards "slavaa"„slavā“ senuobės raštūs mėnavuojams kap ''Slovene '', Soubenoi, Sklabenoi, Sklauenoi, Sklabinoi, Sklauinoi, Sclaueni, Sclauini '' ė kėtap. TasaaTasā žuodis rasietaasrasietās radas nug "slovo"„slovo“ kas ė reeškrēšk "žuodis„žuodis, ruoda"ruoda“, da gal būtė, ka ons yī nu žuodė "slava"„slava“ (tas yī, "šluovie"„šluovie“). ▼
<nowiki>*</nowiki>vakarū slavaa: lėnkaa, čekaa, sluovakaa, ložėtienaa (sorbaa).
SlavaaSlavā galėmaagalėmā radas aba kap pėitū [[baltā|baltu ]] atsišakuojėms, aba kap senuobėnės baltu-slavu tautuos šaka. Terp baltu ė slavu kalbū ė dėdlis šmuots ne tėktaastėktās bendrū žuodiu, bet ė gramatėkas skvarmu. No slavaaslavā, pryšėngaaprīšėngā kap baltaabaltā, smarkeesmarkē mėša so aplinkėniem tautuom ( germanaas[[germanā]]s, dakaas[[dakā]]s, skėtaas[[skėtā]]s, graakaas[[grākā]]s ė kt.), tūdie anūm kalbas ė koltūra geruokaageruokā pasimainė nug indėeuropėitiu pruokalbės, pryšėngaaprīšėngā nego baltu. ▼
<nowiki>*</nowiki>pėitū slavaa: serbaa, buosnee ė korvataa (krūvuo - joguoslavaa), sluovienaa, bolgaraa, makeduonaa.
▲Senuobie slavaa gyvena, bet paskom ėšnykaa Dakėjuo (daba Romonėjė), Graakėjuo, aplinkou Elbės (Labės) žemopi (daba šiaurėis rytū Vuokytėjė).
▲Vards "slavaa" senuobės raštūs mėnavuojams kap ''Slovene'', Soubenoi, Sklabenoi, Sklauenoi, Sklabinoi, Sklauinoi, Sclaueni, Sclauini ė kėtap. Tasaa žuodis rasietaas radas nug "slovo" kas ė reešk "žuodis, ruoda", da gal būtė, ka ons y nu žuodė "slava" (tas y, "šluovie").
▲Slavaa galėmaa radas aba kap pėitū baltu atsišakuojėms, aba kap senuobėnės baltu-slavu tautuos šaka. Terp baltu ė slavu kalbū ė dėdlis šmuots ne tėktaas bendrū žuodiu, bet ė gramatėkas skvarmu. No slavaa, pryšėngaa kap baltaa, smarkee mėša so aplinkėniem tautuom (germanaas, dakaas, skėtaas, graakaas ė kt.), tūdie anūm kalbas ė koltūra geruokaa pasimainė nug indėeuropėitiu pruokalbės, pryšėngaa nego baltu.
{{Commons|Category:Slavs}}
|