Slavā – skėrtoms terp pakeitėmu.

142 pridėti baitai ,  prieš 5 metų
naus
(Poslapis padėrbts pargoldont poslapi „Slavai“)
 
(naus)
 
'''SlavaaSlavā '''yī tuokės tautas[[tauta]]s, katras rokunas [[slavu kalbas|slavu kalbuom]]. Kap ė daugoms Euruopas[[Euruopa]]s tautū, anėi prigol pryprī [[Indėeuruopėitē|indėeuropėitiu]]. SlavaaSlavā gyvengīven daugomuo RytūRītū ė Vėdorė Euruopuo - – nug Elbės[[Elbė]]s opėis vakarūs senuobie lėg Vuolgas[[Vuolga]]s, daba lėgė pat Ramiojė ondenynaondenīna rytūsrītūs.
 
SlavaaSlavā skėrstas šėtap:
* rītū slavā: [[rosā]], [[godā]], [[okrainėitē]], [[rosėnā]].
* vakarū slavā: [[lėnkā]], [[čekā]], [[sluovakā]], [[ložėtienā]] (sorbā).
* pėitū slavā: [[serbā]], [[buosnē]] ė [[korvatā]] (krūvuo – joguoslavā), [[sluovienā]], [[bolgarā]], [[makeduonā]].
 
Senuobie slavaaslavā gyvenagīvena, bet paskom ėšnykaaėšnīkā [[Dakėjė|Dakėjuo]] (daba [[Romonėjė]]), Graakėjuo[[Graikėjė|Grākėjuo]], aplinkou Elbės (Labės) žemopi (daba šiaurėis rytūrītū Vuokytėjė[[Vuokītėjė]]).
<nowiki>*</nowiki>rytū slavaa: rosaa, godaa, okrainėitee, rosėnaa.
 
Vards "slavaa"„slavā“ senuobės raštūs mėnavuojams kap ''Slovene'', Soubenoi, Sklabenoi, Sklauenoi, Sklabinoi, Sklauinoi, Sclaueni, Sclauini'' ė kėtap. TasaaTasā žuodis rasietaasrasietās radas nug "slovo"„slovo“ kas ė reeškrēšk "žuodis„žuodis, ruoda"ruoda“, da gal būtė, ka ons yī nu žuodė "slava"„slava“ (tas yī, "šluovie"„šluovie“).
<nowiki>*</nowiki>vakarū slavaa: lėnkaa, čekaa, sluovakaa, ložėtienaa (sorbaa).
 
SlavaaSlavā galėmaagalėmā radas aba kap pėitū [[baltā|baltu]] atsišakuojėms, aba kap senuobėnės baltu-slavu tautuos šaka. Terp baltu ė slavu kalbū ė dėdlis šmuots ne tėktaastėktās bendrū žuodiu, bet ė gramatėkas skvarmu. No slavaaslavā, pryšėngaaprīšėngā kap baltaabaltā, smarkeesmarkē mėša so aplinkėniem tautuom (germanaas[[germanā]]s, dakaas[[dakā]]s, skėtaas[[skėtā]]s, graakaas[[grākā]]s ė kt.), tūdie anūm kalbas ė koltūra geruokaageruokā pasimainė nug indėeuropėitiu pruokalbės, pryšėngaaprīšėngā nego baltu.
<nowiki>*</nowiki>pėitū slavaa: serbaa, buosnee ė korvataa (krūvuo - joguoslavaa), sluovienaa, bolgaraa, makeduonaa.
 
Senuobie slavaa gyvena, bet paskom ėšnykaa Dakėjuo (daba Romonėjė), Graakėjuo, aplinkou Elbės (Labės) žemopi (daba šiaurėis rytū Vuokytėjė).
 
Vards "slavaa" senuobės raštūs mėnavuojams kap ''Slovene'', Soubenoi, Sklabenoi, Sklauenoi, Sklabinoi, Sklauinoi, Sclaueni, Sclauini ė kėtap. Tasaa žuodis rasietaas radas nug "slovo" kas ė reešk "žuodis, ruoda", da gal būtė, ka ons y nu žuodė "slava" (tas y, "šluovie").
 
Slavaa galėmaa radas aba kap pėitū baltu atsišakuojėms, aba kap senuobėnės baltu-slavu tautuos šaka. Terp baltu ė slavu kalbū ė dėdlis šmuots ne tėktaas bendrū žuodiu, bet ė gramatėkas skvarmu. No slavaa, pryšėngaa kap baltaa, smarkee mėša so aplinkėniem tautuom (germanaas, dakaas, skėtaas, graakaas ė kt.), tūdie anūm kalbas ė koltūra geruokaa pasimainė nug indėeuropėitiu pruokalbės, pryšėngaa nego baltu.
 
{{Commons|Category:Slavs}}