Žėdėkā – skėrtoms terp pakeitėmu.

[[VaizdasAbruozdielis:Zidiku baznycia 2005-08-13a resize.jpg|thumb|right|260px|[[Žėdėkū Šv. Juon Krikštytuoj bažnyčia|Švėnta Juona Krėkštītuojė bažnīčė Žėdėkūs]]]]

[[VaizdasAbruozdielis:Židikųmokykla.jpg|thumb|right|260px|[[Žėdėku Marėjes Pečkauskaites vėdorėn mokykla|Žėdėkū Marėjės Pečkauskaitės vėdorėnė mokīkla]]]]

[[VaizdasAbruozdielis:SeniunejeZidikai. Seniunija, 2006-09-09.jpg|right|260px|thumb|Pastats katramė īr Žėdėkū seniūnėjė ė pašts]]

'''Žėdėkā''' īr miestalis [[Mažeikiu rajuons|Mažeikiu rajuonė]], 21  km nū [[Mažeikē|Mažeikiu]] i vakarus. Žėdėkā īr [[Žėdėkū seniunėje|Žėdėku seniūnėjės]] cėntros, miestelie īr [[Žėdėkū Šv. Juon Krikštytuoj bažnyčia|Šv. Juona Krėkštītuojė bažnīčė]], [[Žėdėku Marėjes Pečkauskaites vėdorėn mokykla|vėdorėnė mokīkla]].

Rašītinius šaltinius Žėdėkā pėrm kart pamėnavuotė XVI omžiou kumet Rasėiniu žemės teisma kningous nuruod vėituovie esont dvāra ė miestali. 1568 metās Grūstės valstė inventoriou aprašīts Žėdėkū miestalis, katruo valdas karto so dvaro Žigīmants Augusts dovanuojes J. J. Chodkevičiou. Mėslėjama ka Žėdėkā egzistava jau priš Valaku refuorma, a mieruojont valakus, kaims tik parkelts i kėta vėita. [[1659]]  m. pri Žėdėkū ivīka mūšis terp švedu ė lietoviu kariuomeniu. [[Švedėjė|Švedā]] sodegėna Žėdėkus, [[1850]] metās mėnavuojama parapėjėnė muokīkla, [[1865]] isteigta valdiuos pradėnė muokīkla, Nū [[XIX omžios|XIX]] om. vėd. lėgė [[1950]]  m. Žėdėkā bova valstė cėntros.

Nū [[1915]] metu Žėdėkūs gīvena [[Marėjė Pečkauskaitė]] - – [[Šatrėjės ragana|Šatrėjės Ragana]], ana Žėdėkūs parašė geriausius sava kūrėnius, muokėna vākus, ė vėsū bova mīlėma, ana čė gīvena lėgė pat smertės [[1930]] metās.

Terpovainė čieso, kumet [[Lietova]] bova liuosa Žėdėkā bova dėdlis ė klestos miests. Čė bova valstios, pašta ė policėjės istaigas, keturiū komplėktu pradiuos muokīkla, sveikatas ponkts so daktaro ė felčerio, aptieka, pavasarėninku bėbliuotėkielė, parapėjes išlaikuoma ūbagū priglauda, rajuona agronoms, alektras jėgainė, gatars, vėlnu karšīkla, kooperatīvskōperatīvs, keliuolėka krautoviu, pėina nugrėibėma ponkts, smolkaus kredita draugėjė, žīdu liaudies banks, šauliū gaisrininku kuomanda, Blaivībės draugėjė.

[[2PK|IIī Svieta Vainuos]] metās miestali geruokā sumažiejė gīventuoju, zars vėsėškā sunīka ūkėnė veikla. Puokarie, [[Lietova|Lietuvuo]] isėgaliejos suovietu valdē, Žėdėkā vīsties panašē kāp ė daugoms [[Lietova|Lietuvuos]] miestaliu. [[1952]]  m. bovosiuojė dvijū aukštū klebonijuo isteigta 75 luovu lėguonėnė, [[1954]]  m. septīnmetė muokīkla bova parformouta i vėdorėnė. 1956  m. sava veikla pradieja kultūras nomā. 1959  m. Žėdėkūs gīvena 429 gīventuojā.

[[1990]]  m. šalēp atgavos liuosoma Žėdėkūs sunīk kolkuozos. Bova pardouts boitiniu prėkiu pavėljuons, pėrtis, daržielis, mekanėnės dėrbtovės. Bovosė kulkuoza raštinie isikūr' žemietvarkas tarnība, bėbliuotėka, [[Mažeikiu muzikas muokīkla|Mažeikiu mozėkas muokīklas]] filials. Bova isteigta kelets privatiū krautoviu.

Ėš Žėdėkū īr kėlė: poets A. Bukonts, nepriklausomībes akta sėgnatars K. Inta, režisierė L. Pocevičienė, arkitekts ė dailėninks P. Šadausks, profesuorios V. Urbutis, ŠU docėntė L. Liukinevičienė, VPU docėntė I. Urbonienė, fotomeninks J. Strazdauskis ė daugel kėtū.

Žėdėkū senuojė dalis - – orabanėstikas pamėnklos; valstībės sauguoma: gatviū tinklos, aikštės plans. Miestalė plans radialinis, pradiejė formoutėis par Valakū refuorma, kumet i sosėkluostios gatvėnė kaima galus suėjė daugiau pagrėndiniu ulītiu i praplatiejus kaima ūlītem paslėka aikštie. Plans ėš esmies sosėdarė lėgė XIX omžiaus pradiuos. Pri aikšties īr nedėdlė klasėcistėnės struktūras ė ruomantėzma arkitektūrā būdingu formu bebuokštė [[Žėdėkū Šv. Juon Krikštytuoj bažnyčia|bažnīčė]] - – arkitektūras pamėnklos. Šalėp stuov varpėnė. Orbanėstikas pamėnkla terituorėjuo vīraun XX omžiaus pėrmuos posės 1-2 aukštū pastatā, īr ė XX omžiaus ontruos posės statiniū, pastatītu palē tėpinius pruojėktus. Aikštie ė ūlīties rondas nemažā želdiniū.

[[KategorijaKateguorėjė:Mažeikiu rajuona gīvenvėitės]]