Pavasaris – skėrtoms terp pakeitėmu.

 

Laikuoma, ka pavasaris prasided kap [[uors|uora]] temperatūra praded laikītėis vėršom 0 °C, tirpst snėigs, leds, [[šalmenē]]. Prauda, da lėgė vėdorė pavasarė (sīkēs ė lėgė vielība pavasarė) naktim būn [[šalna]]s. Kuova, balondie sīkēs da pasning, pašāl, bet bendrā uorā spierē šiltie, nesīk parlip ė 10 °C temperatūra. Nug balondė vėdorė jau vėsos snėigs ė šalmenā paprastā būn ėštirpė̄, uors sīkēs sošīl ė lėgė 15–20 °C. Vuo gegožie prasided tikrasis šėltoms, jau būn ė [[pīla]]s, [[oudra]]s, uors sovėsam vasarišks. Onkstiausē Lietovuo pavasaris prasided šalėp [[jūra]]s ė pėitūs, vuo vieliausē atēn i šiaurės rītū Lietova. Kap tiktās saulė smarkiau ožšilda, kap prasided [[lītos|lītā]], tap spierē tirpst vėsuokis snėigs, leds ė šalmenā, tūdie vėsas [[opės|opis]], [[opiekšlis|opiekšlē]], [[ravs|ravā]] ėštvinst, stuoj [[plūds]]. Kap pavasaris ožēn nuognē staigē, tap plūds būn nuognē dėdlis ė gal virstė [[tvans|tvano]]. Paskiausē leds soīžt [[ežers|ežerūs]], paviesiūs, medies.

 

Pavasaris ī gomtuos atgėmėma čiesos. Ėš pėitū praded grīžėnietė [[paukštē]], vuo ė tėi, katrėi palėka par žėima, praded smagiau čiolbietė (nug pat onkstīviausė atšėlėma jau čiolbaun [[zīlė]]s, čirškaun [[žvirblis|žvirblē]]). Daugoms paukštiu pargrīžt kuova ([[kuova 19]] būn „pīmpės dėina“ – grīžtontiu paukštiu sotiktovės): atskrend ne tiktās [[pīmpė]]s, bet ė [[cīrolis|cīrolē]], [[gondros|gondrā]], [[ledspėra]]s, [[gervė]]s, [[žōsės|žōsis]] ė daugoms kėtū. Tiktās pargrīžė̄ paukštē skobėnas touktėis, krautė [[kėnis|kėnius]] ė vestė vākus, tūdie pavasarie paukštē truopniausē čiolbaun: dongou cīraun cīrolis, vėršom laukū malas gīvės, pamedies šuok gervės. Jau žėimuos pabonguo soskont ė žvierē – prasided [[vėlks|vėlkū]], [[šova|šonū]], [[lapė|lapiu]], [[elnis|elniu]] rojė, toukias ė kėtė žvieralē, vuo pavasarė pabėnguo daugoms anūm jau ved vākus. Pavasaris tēpuogė ėr augmenėjės atsigavėms. Da žėimuos galė sava sieklas ėšsien [[alksnis|alksnē]], tiktās nutirpus snėigou prī nomū ėšlend [[snėigoulė|snėigoulē]], [[beržos|beržā]] ė [[klevs|klevā]] leid [[sola]]s, sava žėidus ėm krautė [[lazdīns|lazdīnā]], [[blindės|blindis]], [[žilvėtis|žilvėtē]], [[glousnė]]s, [[karklos|karklā]], balondė pradiuo sožalioun [[žuolie]], medies sožīda [[žėbotė]]s, [[bals|balā]]. Nug balondė vėdorė ėr ont gegožė pradiuos jau viskos ėm žīdietė, spruogtė, vešietė – sospruogst [[suodnos|suodnā]], paopiūs žīd [[ėiva]]s, [[lonka|lonkūs]] – [[kiaulpėinė]]s ė kėtė augmenā.

 

Žmuogou pavasaris ī dėdliūju darbū pradiejėms. Tik ėšlindus saulē, žmuonis praded taisītė rakondus darbam, čīstėtė [[kėims|kėimus]], truobesius, riedītė, kas par žėima solūža, sotronījė. Kap tiktās daras šiltiau, stuoj siejės čiesos – žmuonis siej [[daržuovė]]s, suodėn, apgena medalius, ara ėr ožsiej [[lauks|laukus]], šiltnomiūs suodėn [[tuomats|tuomatus]], [[agorks|agorkus]]. Pavasarie jau būn ėr onkstīvasis derlios – [[rėdėkielē]], [[cėbolis|cėboliu]] lāškā, vėsuoki [[žuolīns|žuolīnā]]. Kap tik rondas žuolie jau i [[ganīkla]]s ved [[Gīvuolis|gīvuolius]] ganītėis.

 

{{commonscat|Spring}}