Japuonėjė – skėrtoms terp pakeitėmu.

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Dexbot (aptarėms | duovis)
m Removing Link GA template (handled by wikidata)
Pleckaitis (aptarėms | duovis)
Nėra keitimo santraukos
Eilotė 33:
kita= |
}}
'''Japuonėjė''' (jp.Nippon arbė Nihon 日 (saulė) 本 (šaknės/kėlėms), požuodiou „saulės kėlėma“) - [[Rītū Azėjė]]s šalės, asontė tarpterp [[Ramosis ondėnīns|Ramiuojė ondėnīna]] ė [[Japuonėjės jūra]]s, [[Kuoriejės posesalės|Kuoriejės posesalė]] rītū.
 
== Istuorėjė ==
 
MėslėjamaMėslėnama, ka pėrmi žmuonis Japuonėjuo apsėgīvena prīš 15000-30000 metu. Anėi bova [[ainu]] ė malaizėjėitiu-puolėnezėitiu pruosenē, priklausėprėgolė australoidėnē rasē. ApiAple [[300 m. pr. Kr.]] prasėdiejė da vėina invazėjė i salīna, musietmosėntās vīkosė ėš [[Kuoriejė]]s ė sosėjosė so Kuočiuosuona valstībės ekspansėjė. Naujė atsėkielelē, vadėnamė Jajuojaus žmuoniem, atsėnešė geležėis apdėrbėma ė žemdėrbīstės paslaptis – [[Jajuojaus koltūra]]. Anėms maišontės so vėitėnēs skvarmavuosė japuonu tautībė. Palē mėtuoluogėjė 660 m. pr. Kr. Japuonėjė ikūrė legendėnis [[imperatuorios Džinmu]], tėisiuogėnis saulės deivės [[šintoėzmos|šintoėzmė]] [[Amaterasu]] palėkounės. No pėrms istuorėškā iruodīts imperatuorios īr [[Imperatuorios Odžins]], valdės api 270-300 m. pr. Kr.
 
Japuonėjė perėmė [[kėnu rašts|kėnu rašta]] IV-V o., tumet jiemė plėstė [[bodėzmos]], atsėrada pėrmė japuonu literatūras kūrėnē. [[794]] m., perkėlos Japuonėjės suostėnė i [[Heian-kyō]] prasėdiejė Hiean čiesos, dažnā vadėnams Japuonėjės menū auksa omžiom. Jau ontruo tū čiesa posie skvarmavosė kariū-smuraju slouksnės, vuo pu [[Genpei vaina]]s 1185 m. laimietuos [[Yoritomo Minamoto]] patapa pėrmo [[šiuogūns|šiuogūno]] ė ikūrė karėni [[Kamakuras šiuogūnats|Kamakuras šiuogūnata]]. XVI o. salas pasėikos [[Onglėjė]]s, [[Puortogalėjė]]s, [[Nīderlandā|Uolandėjės]] ė [[Ispanėjė]]s prekībėninkams prasėdiejė Vakarū svieta itaka Japuonėjē, ale 1600 m. nugaliejos [[Ieyasu Tokugawa|Iejaso Tuokogavā]] ė anam tapos šiuogūnou, bova ėšvarītė vėsė katalėku mėsiuonierē ė muožnė vėsė pėrklē, a Japuonėjė izuoliavuosė. Tas troka ligė 1853 m., kumet i Japuonėjė atplaukės JAV laivīns isakė atsėvertė svietou. [[1867]] m. atsėstatīdėna paskotėnis šiuogūns, vuo [[1868]] m. prasėdiejė maktīngė akuonuomėnē, puolitėnē ė suocēlėnē puokītē, katrū čieso vakarū pavīzdio grētā bova pritaikītas valdės stroktūras, teisėnė sėstema ė karioumenė. [[Tuokogavos šiuogūnats]] tapa [[Japuonėjės imperėjė]].