|
[[Abruozdielis:Пимоненко Колядки.jpg|thumb|240px|Žėima Okraėnuo (XIX o. abruozdielis)]]
'''Žėima''' īrī vėins ėš ketoriū [[Metū laikā|metu laikū]] vėdotėnė klėmata joustuo. Ana ėšsėskirėšsiskėr žemesnė uora temperatūra ė trompesniem [[dėina|dėinuom]], nē kėtūs metu laikūs. TuolieliauTuoliau nugnu posiaujė tonkē ėškrintėškrent [[snėigs]]. Laikuoma īr, ka žėima tronktrunk [[groudis|groudė]], [[sausis|sausė]] ė [[vasaris|vasarė]] mienesiūsmienesēs, bet ėš tėkra šaltėšalti uorā atēn kuožnās metās skėrtingā: sīkēs šalta būn jau [[spalis|spalė]] pabėnguopabonguo aba [[lapkrėtis|lapkrėtilapkrėsti]], vuo sīkēs ciela žėima būn kāp [[rudou|rodou]].
Vagol uorāuora skaituoma, ka žėima prasėdedprasided kāpkumet vėdotėnė uora temperatūra nokrentnukrent žemiau kāpkap 0 °C. Tas Lietovuo paprastā liuob notėktėnutėktė spalė pabėnguopabonguo, bet paskotėnēs metās šėloma stuovlaikuos lėgė groudė. Tēpuogi, žėima žemė sokaustsokausta [[šalmenē]] (paprastā tas liuob būtė nugnu groudė vėdorė), praded snigtomsnėgtė ėėr atsėrandatsirand snėiga pakluodė (nugnu groudė pabėnguospabonguos). Pu [[Kaliedas|Kaliedu]], par katras būn patės trompiausėstrumpiausės metu dėinas, prasėdedprasided vėdoržėimis. Žėimuos pabėnguopabonguo pradėdpraded tirptėtėrptė snėigs, pašals ė tāp atēn pavasaris.<ref>Tarybų Lietuvos Enciklopedija, t.4, psl. 673</ref>
Lietovuo žėimuos uorā būnbū nuognē vairūsvairi: būn ė dėdliū [[speigs|speigū]], ė tonkiū [[atdriekis|atdriekiu]]. Speigā laikas kāp atēn šaltė uorā nug žėimiu posės. Jēb vies nug [[jūrė]]s posės, tāp tonkē sning, drimb [[šlapdraba]], būn [[pūga]]s, [[apskards]], daba tonkē ė [[lītos|līn]]. Par vėsa Lietova žėima būn skėrtinga; prī jūras laikas šėlts uors, snėiga mažā, tonkē pūt dėdlis [[vies]], [[Žemaitėjė|Žemaitėjuo]] ėškrent daug snėiga, šaltis nie nuognē smarkos; Vėdorė, Šiaurės Lietovuo, Sovalkėjuo snėiga mažiau, vuo [[Aukštaitėjė|Aukštaitėjuo]] ė [[Dzūkėjė|Dzūkėjuo]] snėiga būn daug ė speigs pasėtaik tonkē.
Žėima īr ė [[gomta|gomtuos]] atėlsė čiesos. Daug [[paukštē|paukštiu]] rūšiu ėšskrend i pėitus, palėik tėktās tuoki paukštē kāp [[varna]]s, [[žagata]]s, [[žīlė]]s, [[žvėrblis|žvėrblē]], [[snėigena]]s, [[kiekštos|kiekštā]], [[genis|genē]], [[pūtis|pūtė]]s, katrėi geb rastė jiedė kāp nėiks neaug. Vėsė šaltakroujē ė kāp katrėi šėltakroujē gīvē ([[meška]]s, [[ežis|ežē]], [[barsoks|barsokā]]) ožmėig žėimas mėigou. Vėsė [[augalā]] (skīros [[pošis]], [[eglė]]s ė [[ieglis|ieglius]]) pamet sava lapus prīš žėima ė patiuos žėimas čieso nebaug. Dėdlis speigs gal' apšaldītom kāp katrus augalus, īpatingā jēb anėi ī kėlėma ėš pėitū kraštū. Pu stuoro snėigo gal' sošostom žėimkentē. Tēpuogi, ont stuora snėiga žuoljiedėm žvieraliam sonko rastom jiedė. Diel tuo, daugoms žvieriū ēn artiau žmuoniū, kor lengviau rastė jiedė – paukštokā sokas aplinkou lesīklas, [[kūtė]]s, [[truoba]]s, [[stirna]]s, [[elnis|elnius]] galam pamatītė laukūs šalep suodu, kor anėi rand [[šėins|šėina]], palėktū daržuoviu.
|
