Žvāzdie – skėrtoms terp pakeitėmu.

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
m Hugo.arg parvadėna poslapi Žvaiždie i Žvāzdie
Nėra keitimo santraukos
Eilotė 3:
[[Abruozdielis:Ngc1999.jpg|thumb|220px|Ūks NGC1999, apšvėistas Oriuona V380 (cėntre)]]
 
'''Žvāzdie''' īr dėdlė sonkoma švėitontis kamūlis, esons kuosmosė. Žvāzdės spindulioun elektromagnetėnius spindolius (terp anūm - ėr veizimā šveisa), elektringāsės dalalės ė [[Neutrinas|neutrėnus]]. Žvāzdės veizėmas kāp poškelē [[Naktės|naktėis]] dongou. [[Saulė]] īr ėšėmtės: ana īr tēp arti [[Žemė]]s, ka ėšruod kāp tekėnis ėr sōtėik dėinuos švėisa. Žvāzdės tėrėnie žvāzdiū [[astronuomėjė]] ėr [[astrofizėka]].
:''Šėts straipsnis īr apie astronuomėni objėkta. Kėtas žuodiuo „'''žvaiždė'''“ reikšmies [[Žvaiždie (reikšmės)]].''
 
ArtėmiausiaArtėmiausė ŽemeŽemē žvaiždiežvāzdie popu Saulės īr [[Proxima Centauri]], nutuolos perpar 40 trilėjuonū kilometrūkėluometrū. ŠveisaŠvėisa ėš Proxima Centauri ŽemeŽemė pasiekpasėik par 4,2 metū.
'''Žvaiždie''' īr dėdlės masės šviečianti [[sfera]] esanti išorinėje erdvėje. Žvaiždies spinduliouna elektromagnetėnios spindulios (tarp jū - ėr veizimā šveisa), elektringāsias daleles ir [[Neutrinas|neutrinus]]. Žvaigždės matomos kaip taškeliai [[NAktis|nakties]] danguje. Saulė īr ėšėmtis: ona īr tēp arti [[Žemė]]s, ka atruoda kāp dėsks ėr sōtėik deinuos šveisa. Žvaiždies tīrėniej žvaiždiū [[astronuomėjė]] ėr [[astrofizėka]].
 
Astronuomū skaitliavimo žėnomuo [[Vėsata|Vėsatuo]] īr 70 sekstilėjuonū žvaiždiūžvāzdiū. TaiTas īr 70 000 000 000 000 000 000 000.
Artėmiausia Žeme žvaiždie po Saulės īr [[Proxima Centauri]], nutuolos per 40 trilėjuonū kilometrū. Šveisa ėš Proxima Centauri Žeme pasiek par 4,2 metū.
 
Astronuomū skaitliavimo žėnomuo [[Vėsata|Vėsatuo]] īr 70 sekstilėjuonū žvaiždiū. Tai īr
70 000 000 000 000 000 000 000.
 
[[Kateguorėjė:Žvaiždies]]