'''Juozas Balčikonis''' ([[žemaitiu kalba|žem.]] ''Jozė Balčėkuonis''); ([[1885]]-[[1969]]) −bova lietoviu kalbėnīnks. Gėmė [[Ėrėškē|ĖrėškiūsėĖrėškiūs]] (liet. ''Ėriškiai'', [[Paneviežė rajrajuons]].) [[1898]]-[[1906]] m. muokies Paneviežė realėnie gimnazėjuo. [[1918]]-[[1920]] m. Paneviežė vīru gimnazėjės, vovuo [[1920]]-[[1924]] m. Paneviežė muokītuoju seminarėjės direktuorios.
J. Balčėkuonis bova ėštikėmiausiosėštikėmiausis ėr veikliausiosvēkliausis [[Juons Jabluonskis|J. Jabluonskė]] darbūndarbū tesiestēsies. [[1933]]-[[1936]] m. solasėjė ėr ėšleida J. Jabluonskė raštus. Pu [[Kazimiers Būga|K. Būgas]] smertėis ([[1924]] m.) [[1930]]-[[1952]] m. J. Balčėkuonis „Lietoviu kalbuos žuodīna“ vīriausiosis redaktuorios. [[1944]]-[[1952]] m. Lietoviu kalbuos institota direktuorios. Nū [[1944]] m. pruofesuorios, nū [[1946]] m. Muokslu Akademėjės akademėks. Sokaupė artė dvijūn milijuonu lapieliu žuodīna kartuoteka, ožrašė keliuoleka tūkstontiu žuodiu ėr sakėniūnsakėniū ėš gīvuosės ruodas, daug vėituovardiu ėr liaudės saugiu („Droskėnīnku dainas“, [[1972]] m.). Paskelbė straipsniu lietoviu kalbuos ėr kalbuos istuorėjės, kalbuos koltūras klausėmās ėr kėtūn darbūndarbū. J. ėr V. Grėmu, V. Haufa, Š. Pera, H. Andersena pasaku, Dž. Svėfta kūrėniūnkūrėniū pargoldītuos.
