'''Luotīnėšks rašts''' īr nuogniauseenuogniausē svietė ėšplėtis ožrašīma būds, katros īr padėrbts abiecielėškaaabiecielėškā. Luotīnu rašts radas ėš [[Graiku rašts|graikugraikėška rašta]] atmaina, katros bova pajėms senuobės Ruoma valdiosiu [[etroskā|etrosku]]. Paskom ton [[rašts|rašta]] pasėjiemė ruomėnaa ė padėrba sava kalbas ė vėsuos empėrėjės rašto.
[[Vėdoromžē|VėdoromžeesVėdoromžēs]] tas rašts palėka ruomanu kalbu rašto, a paskoopaskom, čiesoočiesō biegont, palėka baveekbavēk vėsuos Euruopas[[Euruopa]]s rašto (ėšskyrosėšskīros Graikėjė ė kėtus pravaslavu kraštus).
KaapKāp euruopėiteeeuruopėitē pradiejė svieta apvainavėma taaptāp luotīnu rašts ėšplėta ė pu kėtus žemynusžemīnus. Daba anoanou ožrašuoma daugoms Afrėkas[[Afrėka]]s, Amerėkas[[Amerėka]]s, Australėjės[[Australėjė]]s ė Okeanėjės[[Okeanėjė]]s ė kaapkāp katras Azėjės[[Azėjė]]s kalbas.
Apatiuo ėšgoldīts daba nauduojams [[Luotīnu kalba|luotynėšksluotīnėšks rašts]]:
