|
[[Abruozdielis:Ilder.jpg|thumb|250px|Do šeško]]
'''Šešks''' da šeškos, šeška ({{Šabluons:La|Mustela putorius}}, {{Šabluons:En|European Polecat}}, {{Šabluons:De|Iltisse}}) yr smolkos jiedros žvieralis, katros prėgol kiaunėniu gyviu šeimaa[[Plėšrieji žinduoliai|<nowiki/>]]. Anėi gyven Euruopas medies.<span class="cx-segment" data-segmentid="102"></span> ▼
▲'''Šešks''' da '''šeškos, šeška ''' ({{Šabluons:La|Mustela putorius}}, {{Šabluons:En|European Polecat}}, {{Šabluons:De|Iltisse}}) yrīr smolkos jiedros [[žvieris|žvieralis ]], katros prėgol kiaunėniu gyviugīviu šeimaa[[Plėšrieji žinduoliai|<nowiki/>]]šeimā. Anėi gyvengīven Euruopas medies. <span class="cx-segment" data-segmentid="102"></span>
== Ėšruoda ==
Šeška kūns yrīr 30–45 cm ėlgoma, [[Uodega|oudega]] – 10–15 cm. GyvolioksGīvolioks yrīr 1–1,5 kg sonkoma. Anuo kaaliskālis poros ė švelnos, tomseetomsē rods aba jouds, so švėiseesšvėisiuom dryžeesdrūžiem. Pašėkėnie tor smėrdontė liauka.
Balondė–gegožė mienėsees ved 3–6 jaunėklios.<span class="cx-segment" data-segmentid="114"></span>
== GyvenėmsGīvenėms ==
Šešks gyvengīven [[mėšks|medies]], pamedies, [[opė|opiu]] ėr ežerū pakronties, keesynūs[[kēsos|kēsīnūs]]. Šniokštėnie pryprī suodu, prymėistiuprīmėistiu truobu, skladoku. GyvenGīven patėis ėškastuo londuo, aba kėrnysėkėrnīsė, griaumenysėgriaumenīsė, šakalynūsšakalīnūs.
Lietovuo ons yrīr tonkos, randams vėsuo šali.
== Jiedėms ==
Šešks tonkiauseetonkiausē jied žiorkes, peliuokos[[Pelėnaižiorkė|<nowiki/>žiorkės]], peliuokos ė kėtos menkos graužėkos, [[Paukštē|paukštios]], [[varlie|varlės]], [[Ruoplē|ruoplios]]. Anėi prėdar ėėr ėškadas - ėšskerd vėštas[[vėšta]]s (ė da daugiau nego sojied).
[[Kateguorėjė:Žvierē]]
| 