Nauduotuos:Edvards Rudīs/Puoema – skėrtoms terp pakeitėmu.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilotė 1 161:
So dvarū pasaulio truonē sogīvenė.
== Laurīna abruzds ==
Žėnuomās, tas vaikis žėna sava vertė –
Kou manā, jog dvara mėška keravuojė –
Gava batus, douna – nebreikiejė bartėis,
Be kuokiū derību, be kuokiū pavuoju.
Šautova toriejė, mėškė žvieris auga –
Somedžiuos, ont stala pasėdiejės valgė.
Ožsėgers šnapšelės ėš nomėnė rauga,
Delnū nenotrīnės spragėlās nē dalges.
Kuožna dvara merga aple tuoki vīra
Naktimis svajuojė ė dėinuom ėlgiejuos,
Šalėp vėsa kėta – dar kuovū dėdvīris,
Šėrdie neapkėntės nikuokiuos vergėjės.
Jolės jautrė siela Laurīns tēp patraukė,
Ka mielesnė žmuogaus nikam nier ižvelgus.
Ė anā jog bova sokėlėma laukė –
Vežė mėška vīrams dvarė keptus valgius.
Pritarė Laurīna pasakītėms žuodems.
Grētā pasėdarė vakaruonės trumpas –
Jog i šėrdi beldies švėisiuos meilės ruodas,
Vo i asla plūkta daužies šuokont klompē.
Sokėlėma žmuonis ne, ne viejus gaudė –
Jē Laurīns atejė, kalbas daruos karštas –
Žovė artėmėijē, somuokietas baudas,
Kuožna šėrdi spaudė kāp gelžėnē varžtā.
| |||