Nauduotuos:Edvards Rudīs/Puoema – skėrtoms terp pakeitėmu.

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilotė 227:
Pri kėtū lėnksmībiu gal jau ētė artėi.
 
 
== Nesotėkėmā ==
 
Jolė sava pruoto daug daugiau sovuokė,
 
I prasmingus tuolius gėliau isėskverbus –
 
Šalėp baudžiaviniu nuoskaudu ė struoku,
 
Rēk no maža ginte sava švėisė garbė.
 
 
Cara karėninkā siautiejė netuolėi –
 
Kražiūs dergė žmuonis ė bažnīčė švėnta –
 
Kardās jog kapuojė seseris ė bruolius,
 
Vo bausmies pelnītas ėš dongaus ėšvėngė.
 
 
Tēp negal jog būtė, jē Aukštiausis mata –
 
Tor nekalta žmuogo tojau pat ožstuotė,
 
Jog žemaitē gīnė švėntėnībė patė –
 
Dieva Sakramėnta, anuo aukštam suostė.
 
 
Balso tuokiū žuodiu mamā nepratarsi,
 
Gal ė tievs pavėrstė i žondara pėkta
 
Ė noplėiks so rīkštė tuokė pana narsė,
 
Vėsas tuokės mintis rēk savie palėktė.
 
 
No pat vāka Jolė skaldies i dvejīstė –
 
Ožspaustėijē žuodē griaužė anuos siela,
 
Kartė abejuonė malduos prasmiem vīstė,
 
Jauties neteisībiu pinklies isėvielus.
 
 
Cars lietoviū raidiem skelbė grēta mėrti,
 
Neklosniūsiua teisė, triemė i pat taiga –
 
Tik kaimā nelēda žuodems tėms ėšėrtė –
 
Vākū pruotūs skleidė lietovībės daigus.