Padavėms – skėrtoms terp pakeitėmu.

''Nuognē senē, kumet da gīvena mūsa senuoliu senuolē, tuo vėitou, kor daba īr ežeros, bova dėdlis mėšks. Pu ta mėška ganė galvėjos. Karta vėina mergaitė ganė jautiu banda. Anā beganont ožkėla dėdlis debesas, ožkėla dėdelė oudra. Vėsė jautē sosėspėitė i vėina krūva. A vėins jautis, katra vards Baublīs, atsėskīrė nu banduos ė riaumuodams pasėleida biegtė par mėška. Mergaitė vītis, ale liuob negalietė pavītė, ožpīkosė sokeikė: „Ka tavėi tas baisus debesas prarīto!“ Solīg šitās žuodēs ont tas vėitas, kor bova jautis, krita debesas, ė tuo vėituo pasėdarė pati dėdlė doubie, pėlna ondens. Nu ta ė pavadėnta Baublė ežero. Ė žėima, kumet ožšāl, tas ežers mauruo kāp tas jautis''.