Japuonėjė – skėrtoms terp pakeitėmu.

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarėms | duovis)
m robotas Pridedama: zea:Japan
Nėra keitimo santraukos
Eilotė 13:
valdovas=[[Imperatuorios]] |
vald-vard=[[Akihito]] |
vyriausybė= mėnėstros pėrmininkspėrmėninks|
vard-vyriaus= [[YoshihikoJošihiko Noda]]|
plotas-vieta= 62-a |
plotas= 377 873|
Eilotė 33:
kita= |
}}
'''JapuonėjeJapuonėjė''' (jp.Nippon arbaarbė Nihon 日 (saulė) 本 (šoknisšaknės/kėlmiekėlėms), požuodiou „saulės kėlmie“kėlėma“) - [[Rītū Azėjė]]s šalės, esontėasontė terptarp [[Ramosis ondėnīns|Ramiuojė ondėnīna]] ė [[Japuonėjės jūra]]s, [[KuorėjėsKuoriejės posiasalėsposesalės|KuorėjėsKuoriejės posiasaleposesalė]] rītū.
 
== Istuorėjė ==
 
Mėslėjama, ka pėrmėpėrmi žmuonėsžmuonis Japuonėjuo apsėgīvena prīš 15000-30000 metu. TaiAnėi bova [[ainu]] ė malaizėjėitiu-puolėnezėitiu pruosenē, priklausė australuoidėnēaustraloidėnē rasē. Api [[300 m. pr. Kr.]] prasėdiejė da vėina invazėjė i salīna, musiet vīkosė ėš [[Kuoriejė]]s ė sosėjosė so Kuočiuosuona valstībės ekspansėjė. Naujė atsėkielelē, vadėnamė Jajuojaus žmuoniem, atsėnešė geležėis apdėrbėma ė žemdėrbīstės paslaptis – [[Jajuojaus koltūra]]. Anėms maišontės so vėitėnēs skvarmavuosė japuonu tautībė. Palē mėtuoluogėjė 660 m. pr. Kr. Japuonėjė ikūrė legendėnis [[imperatuorios Džinmu]], tėisiuogėnis saulės deivės [[šintoėzmos|šintoėzmė]] [[Amaterasu]] palėkounės. No pėrms istuorėškā iruodīts imperatuorios īr [[Imperatuorios Odžins]], valdės api 270-300 m. pr. Kr.
 
Japuonėjė perėmė [[kėnu rašts|kėnu rašta]] IV-V o., tumet jiemė plėstė [[bodėzmos]], atsėrada pėrmė japuonu literatūras kūrėnē. [[794]] m., perkėlos Japuonėjės suostėnė i [[Heian-kyō]] prasėdiejė Hiean čiesos, dažnā vadėnams Japuonėjės menū auksa omžiom. Jau ontruo tū čiesa posie skvarmavosė kariū-smuraju slouksnės, vuo pu [[Genpei vaina]]s 1185 m. laimietuos [[Yoritomo Minamoto]] patapa pėrmo [[šiuogūns|šiuogūno]] ė ikūrė karėni [[Kamakuras šiuogūnats|Kamakuras šiuogūnata]]. XVI o. salas pasėikos [[Onglėjė]]s, [[Puortogalėjė]]s, [[Nīderlandā|Uolandėjės]] ė [[Ispanėjė]]s prekībėninkams prasėdiejė Vakarū svieta itaka Japuonėjē, ale 1600 m. nugaliejos [[Ieyasu Tokugawa|Iejaso Tuokogavā]] ė anam tapos šiuogūnou, bova ėšvarītė vėsė katalėku mėsiuonierē ė muožnė vėsė pėrklē, a Japuonėjė izuoliavuosė. Tas troka ligė 1853 m., kumet i Japuonėjė atplaukės JAV laivīns isakė atsėvertė svietou. [[1867]] m. atsėstatīdėna paskotėnis šiuogūns, vuo [[1868]] m. prasėdiejė maktīngė akuonuomėnē, puolitėnē ė suocēlėnē puokītē, katrū čieso vakarū pavīzdio grētā bova pritaikītas valdės stroktūras, teisėnė sėstema ė karioumenė. [[Tuokogavos šiuogūnats]] tapa [[Japuonėjės imperėjė]].
 
Ton sostėpriejosė imperėjė jiemės vīkdītė imperēlėstenė puolitėka, prisėjongdama svetėmas žemės ė [[1910]] m. jau valdiosė bovosė [[Riūkiū karalīstė]], [[Taivans|Taivana]], posė [[SachalėnsSakalins|SachalėnaSakalina]], [[Kuoriejė]]. Antantės bluoka, katramė bova Japuonėjė, pergalė [[pėrmuojė svieta vaina|pėrmuojuo svieta vainuo]] padėdėna šalėis itakėngoma ė leida tuoliau vīkdėtė [[ekspanciuonėzmos|ekspanciuonėstėnė]] puolitėka. 1931 m. ana uokuopava [[Mandžiūrėjė]] ė sosėlaukė [[Tautū Sājonga]]s pasmerkėma. Nu grēt ėš anuos ėšstuojosė Japuonėjės imperėjė 1936 m. so [[Trets Reichs|Nacėstėnė Vuokītėjė]] pasėrašė Antėkuomėnterna paktos.
 
[[Ontruojė svieta vaina|Ontruojuo svieta vainuo]] Japuonėjė kuovuojė [[Ašės (sājonga)|Berlīna-Ruomas-Tuokėjė Ašėis]] posiešmuotė. Japuonėjė kapėtoliava tėktās [[1945]] m. [[rogpjūtė 15]] d., muožnē nedielė pu JAV atuomėniu buombu numetėma ant anuos. Pu vainas Japuonėjė ėšlėka uokopouta Jongtėniu Valstėju ligė 1952 m. 1946 m. sošaukto Tarpatutėnio vainas Tuolėmūju Rītū trėbonuolo bova teisiamė Japuonėjės imperėjės līderē ož vainas nosėkaltėmos. 1947 m. isigaliuojė naujuojė Japuonėjės kuonstėtocėjė, palē katra šalės īr čīstā [[pacėfėzmos|pacėfėstėnė]] ė atsėsaka teisės skelbtė vaina.
 
JAV karioumenės bazės šali īr ligė šiuolē.
Eilotė 49:
== Geuograpėjė ==
[[Abruozdielis:Japan sea map.png|thumb|right|Japuonėjė]]
Japuonėjė – salu valstībė, esontėasontė parsėgoldžiosparsėgoldios palē [[Azėjė]]s Ramiuojė ondėnīna pakrontie. Ėš rītū salas sop [[Ramosis ondėnīns]], a vakarūs - [[Japuonu jūra|Japounėjės]], pėitūs - [[Rītu Kėnėjės jūra|Rītu Kėnėjės]], šiaurie - [[Ochuotska jūra|Ochuotska]] jūras. Tarp [[Huonšiū]] ėr [[Šėkoku]] salu ėsėterpos [[Japuonėjės vėdėnė jūra]].
 
== Soskėrstīms ==
Eilotė 57:
 
== Demuograpėjė ==
EtnėneEtnėnė sodėitėssodietės: ape 99,2% japuonā, 0,6% korėjėtēkuoriejėitē, 0,1% kėnā, 0,1% ainā ė kėtė. PastaruojuDabar metomizernā aug imėgracėjė ėš ArtimujuArtėmūju Rītu ė Pietrītiu AzėjesAzėjės. GenetiškāGenetėškā tėktėktās apeaple 4,8% japonu īr grīna japuonėška tėpa.
 
Miestūs gīven ape 82% pieteliu, vėrš 26% – Tokėjou. Daugoma pieteliu susitelki rītinie šalėis dalie, katruo īr bavēk vėsė dėdliausi miestā.