20:30, 15 vasarė 2012 atmains taisītė Luckas-bot (aptarėms \| duovis) Buotā 13 072 keitimai m r2.7.1) (robots Pridedama: als:Atom ← Onkstesnis pakeitėms		20:38, 12 kuova 2012 atmains taisītė atgrōžintė 81.203.181.214 (aptarėms) Nėra keitimo santraukos Paskesinis pakeitėms →
Eilotė 1: '''Atuoms''' (eš [[senuoji graiku kalba\|sen.gr.]] άτομοσ – nedaluoms) – mažiausė elektrėškā neotrali [[kemėnis elements\|kemėne elementa]] dalalė, katra tor anuo keminės savībes. Atuoma dīdis īr aple 0,1 nanometra. Vienam kubėniami metrė telp aple 10<sup>30</sup> atuomu.▼ tebole Savuoka „atuoms“ da V a. pr. m. e. ivedė graiku piliosops [[Demokrits]]. Palē anuo teorėjė, visos materijals sosėded ėš ivairiū tipu smolkiu dalaliu, basiskėriantiu sava fuorma ė dīdiu, karu nabimanuom da labiau soskaidītė vei sonaikintė. uoma). Dėdliuojė atuoma masės dalis - 10 <sup>-14</sup> - 10<sup>-15</sup> m spėndolė [[atuoma kondouls\|kon materijala dalale lėgė pat [[1897]] miežiams kāp monu, atuoms patamp teigiamo [[juons\|juono]], kadongė krūvis diel dėdesnė protuona skaitliaus patamp teigiamo. Kumet prisė([[urans (keeotralaus krūvė [[nabimanuoms spėndolīs svīruo nūzistoun smolkesnės ož atuoma dalalės – [[elektruons\|elektruonā]]. Kemėjuo a Atuoms bova laikuoms elementariausė materijala dalale lėgė pat [[1897]] m., kumet onglu fizėks Dž. Dž.Tompsons irodė ka egzistoun smolkesnės ož atuoma dalalės – [[elektruons\|elektruonā]]. Kemėjuo atuoms apėbriežiams kāp mažiausė '''kemiškā nedaluoma''' materijala dalalė. Kemėjā sodėtinga sėstema īr [[muolekolė]]. Tuo terpu fizėka smolkē nagrinie atuoma struktūra, muolekolė fizėkas muoksle – elementari sėstema.▼ jongiamė papėlduomė alektruonā, atuoms ažiausė '''kemišk 0,53 x 10<sup>-10 m.</sup> ([[ondenėlis\|ondenėlė]]) lėgė 2,7 x 10<sup>-10</sup> m. ~~== Atuoma sandora ==~~ ▲Neotraliam atuomė pruotuonu skaitlios '''Atuoms''' (eš [[senuoji graiku kalba\|sen.gr.]] άτομοσ – nedaluoms) – mažiausė elektrėškā neotrali [[kemėnis elements\|kemėne elementa]] dalalė, katra tor anuo keminės ~~savībes~~savībeu pilioss. Atuoma dīdis īr aple 0,1 nanometra. Vienam kubėniami metrė telp aple 10<sup>30</~~sup> atuomu~~s. Atuoms - mažiausė elementa dalalė, katruos spėndolīs svīruo nū 0,53 x 10<sup>-10 m.</sup> ([[ondenėlis\|ondenėlė]]) lėgė 2,7 x 10<sup>-10</sup> m. ([[urans (kemėnis elements)\|urana]] atuoma). Dėdliuojė atuoma masės dalis - 10 <sup>-14</sup> - 10<sup>-15</sup> m spėndolė [[atuoma kondouls\|kondoulī]], katra sodara teigiamė [[pruotuonā]] ė neotralaus krūvė [[neutruonā]], a aplėnkou kondouli skrend neigiama krūvė dalalės - [[alektruonā]]. ▲~~Atuoms~~== ~~bova~~Atuoma ~~laikuoms~~sandora ~~elementariausė materijala dalale lėgė pat [[1897]] m~~==., kumet onglu fizėks Dž. Dž.Tompsons irodė ka ~~egzistoun smolkesnės ož atuoma dalalės – [[elektruons\|elektruonā]]. Kemėjuo atuoms apėbriežiams kāp mažiausė '''kemiškā~~egā nedaluoma''' materijala dalalė. Kemėjā sodėtinga sėstema īr [[muolekolė]]. Tuo terpu fizėka smolkē nagrinie atuoma struktūra, muolekolė fizėkas muoksle – elementari sėstema.doulī]], katra sodara teigiamė [[pruotuonā]] ė n Savuoka „atuoms“avībės == {\| border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" ▼ \|-neutruonā]], a aplėnkou kondouli skrend neigiama krūvė dalalės - [[alektruonā]]. kėriantiu sava fuorma ė dīdiu, karu ! rowspan=" da V a. pr. m. e. ivedė grai []. Palē anuo teorėjė, Atuoms bova laikuoms elemup> atuomuentariausėtuom da labiau soskaidīs apėbr Atuoms - mažiausė elementa dalalė, katruokops[Demokrits] visos materijals sosėded ėš ivairiū tipu smolkiu dalaliu, basis ė vei sonaikmėnitintė. ~~Neotraliam~~s ~~atuomė~~elements)\|urana]] ~~pruotuonu skaitlios kondoulī~~atkondoulī īr līgos alektruonu skaitliou ė atėtink kemėnė elementa atuomėni nomeri. Atuomou netekos vėina a daugiau ~~elektruonu, atuoms patamp teigiamo [[juons\|juono]], kadongė krūvis diel dėdesnė protuona skaitliaus patamp teigiamo. Kumet prisėjongiamė papėlduomė alektruonā, atuoms vėrsta~~elektruvėrsta neigiamo juono. Tuo patėis kemėnė elementa atuomā, torėntīs skėrtėnga neutruonu skaitliu kondoulī vadėnamė [[izotuopā]]s. Šiuo čieso žėnuomė 112 kemėniu elementu atuomā.▼ == Atuoma sodarontiu elementariuju dalaliu ~~savībės~~s2" style=="background:#efefef;" \| '''Dalalė'''▼ ▲Neotraliam atuomė pruotuonu skaitlios kondoulī īr līgos alektruonu skaitliou ė atėtink kemėnė elementa atuomėni nomeri. Atuomou netekos vėina a daugiau elektruonu, atuoms patamp teigiamo [[juons\|juono]], kadongė krūvis diel dėdesnė protuona skaitliaus patamp teigiamo. Kumet prisėjongiamė papėlduomė alektruonā, atuoms vėrsta neigiamo juono. Tuo patėis kemėnė elementa atuomā, torėntīs skėrtėnga neutruonu skaitliu kondoulī vadėnamė [[izotuopā]]s. Šiuo čieso žėnuomė 112 kemėniu elementu atuomā. ▲== Atuoma sodarontiu elementariuju dalaliu savībės == ▲{\| border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" \|- ~~! rowspan="2" style="background:#efefef;" \| '''Dalalė'''~~ ! colspan="2" style="background:#efefef;" \| Krūvis ! colspan="2" style="background:#efefef;" \| Masė

Atuoms – skėrtoms terp pakeitėmu.